Kad naujagimis bus didelis, V. Bagdonienę medikai buvo perspėję, tačiau kad bus toks milžinas, nesitikėjo nei ji pati, nei jie. DELFI pašnekovė pasakojo, kad prieš gimdymą gydytojai net susilažinę, o tuoj po to suskubę dalintis tikraisiais kūdikio matmenimis su visais.
Praėjusių metų spalio 2-ąją dienos šviesą išvydęs jos sūnus svėrė 5,92 kilogramus, o jo ūgis siekė net 65 centimetrus.
Tokio svorio kartais dar nepasiekia ir trijų mėnesių sulaukę kūdikiai, naujagimiai paprastai sveria iki 3,5 kg.
Norėjo pavadinti žymaus galiūno vardu
„Kai gimė, norėjome pavadinti Žydrūnu (berniuko pavardė – Savickis), tačiau tėtis pasakė, kad vieno tokio užteks. Todėl davėme Armando vardą“, – praėjus kiek daugiau nei metams po tos dienos DELFI pasakojo V. Bagdonienė.
Ji džiaugiasi, kad sūnus vystosi labai greitai, neturi jokių sveikatos problemų. Savarankiškai vaikščioti jis pradėjo vos 10,5 mėnesių, dantys dygsta vienas po kito, berniukas jau taria ir pirmuosius žodžius.
Dabar Armandas – tik šiek tiek didesnis už statistinį vienmetį. Jo ūgis siekia 80 cm, o svoris – 11,1 kg.
„Kieme jį šypsenėle vadina, nes jis nuolat su šypsena. Armandui labiausiai patinka šokti ir bučiuotis“, – guviu berniuku džiaugėsi mama.
Nešioti buvo sunku, bet gimdymą atsimena su šypsena
Nors nešioti sūnų buvo sunku, gimdymą ji prisimena be jokio kartėlio. 4 valandą ryto nubėgo vandenys, apie 5 ji jau buvo ligoninėje, o dar prieš 8 jau sūpavo atžalą.
„Kadangi buvo aukštas, nešioti buvo labai sunku – rėmėsi, spaudė. Pilvas – „žiauriai“ didelis. Kai reikėjo gimdyti, svėriau maždaug 130 kilogramų. Gimdymai vienas po kito buvo, tad dar nebuvau spėjusi visiškai numesti svorio, kai jis vėl šoktelėjo. Tačiau pats procesas buvo pakankamai lengvas ir greitas – vos spėjau ant stalo užlipti, o neilgai trukus natūraliai ir pagimdžiau. Dabar taisau ir figūrą – per 3 mėnesius jau numečiau 15 kilogramų, pakeitusi mitybą ir ėmusi namuose minti dviratį“, – pasakojo V. Bagdonienė.
Moters ištverme stebėjosi ir medikai, tad ją, galima sakyti, net apdovanojo. Kai atvyko į ligoninę gimdyti, visos palatos buvo užimtos, tačiau galiausiai jai nemokamai pasiūlė apsistoti toje, už kurią gimdyvės paprastai turi atsiskaityti.
Medikai net susilažino
Dėmesio, kai Armandas gimė, V. Bagdonienė sakė sulaukusi itin nemažai. Jos istoriją aprašė žurnalistai, pasipylė žinutės ir feisbuke.
„Buvo visokių reakcijų. Pirmuosius komentarus paskaičiau, paskui, ai, nebe. Tačiau žinučių įvairių sulaukiau. Kelios labai prajuokino. Štai viena moteris, tuomet irgi gimdžiusi, pasakojo, ką girdėjo. Pasirodo, buvo net susilažinta, kokio ūgio ir svorio vaikas man gims. Gydytojas išėjo, sako: „Na, spėkit, spėkit“. Prieš tai moteris pagimdė, berods, 5,5 kg vaiką, o aš ją pranokau“, – dar ir dabar džiaugsmo tuo neslepia pašnekovė.
Beje, nors 8 valandą ryto keičiasi gydytojų pamainos, V. Bagdonienę pasitikęs medikas išlaukė iki pat gimdymo pabaigos – naujagimis taip domino.
Pakeitė šeimos įpročius
39-erių V. Bagdonienės ir trejais metais vyresnio Svajūno šeimoje gimęs Armandas gerokai pakoregavo jų šeimos įpročius.
„Kai sužinojo, kad bus berniukas, vyras net pakeitė savo gyvenimo būdą – metė rūkyti, gerti. Nežinau net kodėl – jis tiek metų prarūkęs. Vaikų jis labai norėjo, mes pragyvenome gal 5-6 metus, kol pirmosios mergaitės susilaukėme“, – šyptelėjo moteris.
Tiesa, Armando gimdyme tėtis nedalyvavo. V. Bagdonienė aiškina, kad turėjo pateisinamą priežastį į ligoninę nevykti – saugojo metais už berniuką vyresnę dukrą.
„Jis dirba statybininku, važinėja po visą Lietuvą“, – pasakojo, kuo paprastai užsiima.
Savo ruožtu pati ji 10 metų dirbo siuvėja, vėliau – pardavėja. Iki šiol jos namuose stovi ir siuvimo mašina.
Šeimoje – 5 vaikai
Armandas – ne vienintelis V. Bagdonienės vaikas. Prieš metus iki jam gimstant ji susilaukė mergaitės. Kartu su ja iki šiol gyvena ir 3 vaikai iš pirmosios santuokos.
„Pametinukus gimdžiau, tačiau kaip jie skiriasi... Akvilė gimė 4,3 kg svorio ir 55 cm ūgio, Armandas – 10 centimetrų aukštesnis ir pusantro kilogramo sunkesnis. Pirmi 3 vaikai buvo visai lengvi, jei palyginsime“, – prisiminė ji.
Vyriausiam jos vaikui, kurio susilaukė vos 17-os, dabar 21-eri. Vienai vyresnių dukrų 19, kitai – 16 metų.
„Visi dar mokosi. Sūnus buvo savanoris, tarnavo kariuomenėje, po to pasisiūlė į šauktinius. Dabar mokosi dirbti su kompiuteriais, tačiau galvoja studijuoti ir tapti sporto treneriu. Dukra baigė 12 klasių, mokosi, bus vizažistė-kosmetologė. Trečioji – dar mokykloje“, – apie gausią šeimą pasakojo V. Bagdonienė.
Po žinios, kad negali susilaukti vaikų, du pagrandukai
Pagrandukė Akvilė jai gimė po 14 metų pertraukos nuo paskutiniosios dukros. Mergytės gimimas šeimai prilygo stebuklui – medikai moteriai kartojo, kad vaikų susilaukti ji negali. O štai po metų pasaulį išvydo ir Armandas.
„Kai gimė, baimę nuolat jaučiau – atrodė, nukris, suduš. Paimti ant rankų, dėti į nešynę, prausti net nejauku buvo. Nors kai didieji augo, viskas sklandžiai. Armandas – 5 vaikas, bet jau paskutinis. Dabar žinau, kad viskas. Užtenka“, – juokėsi V. Bagdonienė.
Mažylius Armandą ir Akvilę ji augina kone kaip dvynukus – jie kartu leidžia laiką, mokosi vienas iš kito, net į kiemą keliauja sėdėdami viename vežime.
Gyvena soc. būste
Pati pašnekovė kilusi iš Šilutės, į Tauragę persikraustė su pirmuoju vyru. Po to, kai susilaukė 3 vaiko, 2001 metais, gavo čia ir socialinį būstą.
„Tauragėje pripratau, tad jau ir patinka, bet jei Šilutėje pavyktų gauti būstą, mielai grįžčiau. Be to, ir mama dabar ligoninėje ten guli, būtų patogiau prižiūrėti“, – svarstė V. Badonienė.
Bute, kuriame ji su šeima gyvena Tauragėje, yra 3 kambariai.