Abi partijos – kairiųjų pažiūrų ir panašių idėjų jų programose nemažai, tačiau yra sričių, kur nuomonė išsiskiria. Aišku, kad nemažai aistrų ir ateityje kels socialdemokratų kūdikis – naujasis Darbo kodeksas. Nors šią savaitę jis dar kartą buvo pataisytas, tačiau valstiečių lyderis jau planuoja kodekso galiojimą atidėti pusei metų ir galbūt persvarstyti visus kitus socialinio modelio įstatymus.
„Nes jei kalbėtume apie darbuotojų saugumo jausmą, tai jo nėra, jis išnykęs, tą darbdaviai puikiai supranta. Tai reikia sutvarkyti“, – sakė valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis R. Karbauskis.
Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius sakė su tokia išsakyta mintimi nesutinkantis.
Tačiau, greičiausiai, sutiks. Valstiečių derybininkas sako, kad galimi jų partneriai linkę atidėti Darbo kodekso ir socialinio modelio įsigaliojimą. O juk socialdemokratai dėl naujojo Darbo kodekso tiek iečių sulaužė, pykosi su prezidente, galbūt dėl to sulaukė ir mažiau rinkėjų balsų, tačiau noras būti valdžioje, matyt, nusveria bet ką.
Kompromisas, greičiausiai, bus rastas ir švietimo srityje. Valstiečiai užsimoję naikinti mokinio krepšelį, stiprinti regionines aukštąsias mokyklas, o socialdemokratai, pasak valstiečių derybininko, tam pritaria. Valstiečiai, atsilygindami socialdemokratams, žada pritarti jų programoje numatytam didesniam tautinių mažumų mokyklų finansavimui. Tačiau ekonomistai sako, kad sunku tokias idėjas pavadinti reformomis.
„Lygiai taip pat regioninių ar aukštųjų mokyklų sustiprinimas yra išteklių iššvaistymas, jeigu stiprinama tai, kas nesukuria didžiausios pridėtinės vertės. Nesuvoks to, kad reikia optimizuoti švietimo sistemą, nesutelkiant išteklius ten, kur kuriama didžiausia vertė, nesuvokiant, kad turi keistis pati funkcija ir strategija, kokias kompetencijas turi suteikti ikimokyklinio ugdymo institucijos, mokyklos, universitetai, neįgyvendinat tokio pobūdžio struktūrinės reformos, kuri iš pradžių būtų nepopuliari, negalime tikėtis, kad ten bus proveržis“, – sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Galbūt didesnio socialdemokratų pasipriešinimo sulauks valstiečių siūlymas radikaliai pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, naikinant antrąją pakopą. A. Butkevičius jau pareiškė, kad dėl pertvarkos gyventojai galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, o šiam nusprendus, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, nuostolius privalėtų kompensuoti valstybė. Tai jau nebe pirma šios sistemos reforma ir ji paliestų apie pusę šalies gyventojų. Pasak darbdavių atstovų, partijų programos nuolat pasižymi bendrais bruožais – gerinsim, stiprinsim, bet niekas nesako, kaip tas bus padaryta.
„Įdomu kaip tas mechanizmas bus realizuotas, kas bus su tais, kurie dabar kaupia, kaip tie pinigai ten išliks, neišliks, kada bus atgauti ir panašiai. Tai vėlgi tokie pokyčiai, žiūrint iš verslo pusės, kelia šiek tiek nerimo nes, na, tos investicijos, kurios buvo padarytos, kad ir šiuo atveju bankų, ar kitų žaidėjų šioje sistemoje, ar jos teisėtai bus panaikintos?“ – kalbėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Socialdemokratai nepraranda vilties ir dėl progresinių mokesčių ar nekilnojamojo turto bei automobilių mokesčių, tačiau valstiečiai skeptiški. Esą artimiausiais metais jokių radikalių permainų šioje srityje nebus, nors savo programoje kalba ir apie progresinius, ir apie naują mokestį – pensijų draudimo, kuris būtų skaičiuojamas nuo visų dirbančiojo pajamų.
„Kalbėti apie kažkokius naujus mokesčius ar verslui, ar dirbantiems yra savižudybė vedanti į dar didesnę, gilesnę demografinę krizę. Tad reikia ieškoti priemonių, kaip efektyviau valdyti turimus finansinius išteklius, kaip toliau mažinti mokestinę naštą, o ne kaip apmokestinti tuos, kurie dar turi pinigų, gauna pakankamai pinigų ir dar turi pakankamai motyvacijos čia dirbti ir investuoti Lietuvoje“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Dar vienas nesutarimo objektas tarp būsimų partnerių galėtų būti ir valstiečių siūlymai griežčiau reguliuoti tabako ir alkoholio pardavimą. Ypač socialdemokratams galėtų užkliūti valstiečių siūlymas dėl valstybės monopolio prekyba alkoholiu, nes tai nėra suderinama su konstitucija. Takoskyra tarp dviejų partijų gali atsirasti ir dėl partnerystės ar pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Valstiečių lyderis jau yra pasakęs, kad šiuos klausimus spręs Seimas. Nenorėdami kelti įtampos dėl vyriausybės formavimo, valstiečiai šiems klausimams išspręsti tikisi kitų frakcijų palaikymo, ypač dėl to, kad kai kuriems klausimams reikės konstitucinės daugumos, kurios socialdemokratų ir valstiečių vyriausybė neturėtų.
„Bus toliau kalbama apie dalies konservatorių paramą ir tos įtampos dėl to, kas kurią partiją mėgina suskaldyti ir prisivilioti žmones pas save, jos nesibaigs ir tęsis toliau; ir žinant, kad ir Tėvynės Sąjungoje yra skirtingas nuostatas turinčių grupių, ir žinant, kad socialdemokratų partijoje nuomonės taip pat skiriasi, manau, kad valstiečiai ir toliau mėgins laviruoti“, – sakė politologas Ramūnas Vilpišauskas.
Ir laviruoti ne tik tikėdamiesi kitų frakcijų paramos Seime, bet ir patys bandydami išlaikyti savo frakciją neišsibėgiojusią, sako profesorius R. Vilpišauskas.
Kaip atrodys 17-osios vyriausybės programa pamatysime kitą savaitę. Aišku tik tiek, kad valstiečiai vertina socialdemokratų pasiūlymus aplinkosaugos, žemės ūkio programose, krašto apsaugos ir tarptautinių santykių srityse. Esą dalis tų pasiūlymų tikrai bus įtraukta į vyriausybės programą. Bet, panašu, kad socialdemokratai daug negaus, nes jų derybinės pozicijos silpnos. Būsimas partneris mato, kad noras būti koalicijoje stipresnis už tam tikrus principus.