Premjeras teigia, kad Seimo rinkimų rezultatai jau buvo aptarti prezidiumo posėdyje: „Taip stipriai niekada nebuvome diskutavę kaip praeitą kartą“.
A. Butkevičius rinkimų kovą vadino agresyvia ir įtempta, taip pat atsiprašė kolegų, kad rinkimų rezultatai nepateisino lūkesčių. Jis sakė, kad tokie rezultatai netenkina nei jo, nei partijos. Politikas sako, kad, kaip yra populiaru Vakaruose, jis prisiima visą atsakomybę už rinkimų rezultatus: A. Butkevičiaus nuomone, taip elgtis turi ir valdyba bei rinkimų štabas. Premjeras pakartojo, kad rinkimams skyrė labai mažai dėmesio ir dirbo Vyriausybėje.
„Tikėjausi, kad aktyvi net 13 pirmininko pavaduotojų komanda sugebės kompensuoti mano mažesnį dalyvavimą rinkimuose“, - aiškina A. Butkevičius.
Visoje partijos pirmininko kalboje vyravo nusivylimas partijos ir komandos aktyvumu.
„Sakiau jau prezidiume, dar pasikartosiu: nesiruošiu kandidatuoti į partijos pirmininko postą pavasarį numatomame suvažiavime“, - sako A. Butkevičius ir priminė, kad naujasis pirmininkas bus renkamas tiesioginiuose visuotiniuose partijos rinkimuose.
„Išlįskime iš visų uždarų grupių, užkulisinių apkalbų šešėlio“, - ragino kolegas partijos pirmininkas ir pasiūlė visiems atlikti socialdemokratinę išpažintį. Tiesa, pats viešos išpažinties nenorėjo – posėdis buvo uždaras, tik socialdemokratai nepastebėjo posėdyje dalyvavusių žurnalistų.
Piktinosi D. Grybauskaitės vaidmeniu
„Visų pirma, šie rinkimai pasižymėjo agresyviu spaudimu, melu, neobjektyvumu, itin aktyviu prezidentės dalyvavimu formuojant neigiamą nuomonę apie Vyriausybės veiklą, jos rezultatus ir valdančią koaliciją sudarančias partijas. Kaip esu sakęs, prezidentė neišlaikė nešališkumo testo. Prisiminkime, mielieji, tas kelias pastoviai kartojamas formuluotes: „atsinaujinimas“, „pokyčiai“, „permainos“. Jas pasigavo oponentai savo devizams. Prisiminkime žeminančius epitetus valdančiajai koalicijai: „neįgalūs“, „be ambicijų“, „vagys“, „korumpuoti“. Kai pastoviai juos kartoji, aš manau, nemaža dalis visuomenės patiki“, - apgailestavo A. Butkevičius.
Politikas pasipiktino, kad prieš socialdemokratus neva buvo naudojamos „kompromituojančios pažymos, kurių turinys buvo gerai žinomas žurnalistams, bet sunkiai prieinamas juose aprašytiems žmonėms“. Bet, A. Butkevičiaus nusivylimui, su tuo bandė kovoti labai mažai socdemų narių.
„O kur buvo mūsų Seimo frakcija? Jos narių padėjėjai? Skyrių pirmininkai, ministrai, viceministrai?“ - piktinosi pirmininkas.
Pasak A. Butkevičiaus, prezidentė D. Grybauskaitė turėjo savo favoritus – konservatorius. „Rezultate permainos įvyko, į Seimą išrinkti 77 nauji Seimo nariai, o favoritai gavo 2 mandatais mažiau nei 2012 m. Abejoju, ar būtent tokių permainų tikėjosi prezidentė“, - sako A. Butkevičius.
Pirmą rinkimų turą A. Butkevičius įvertino patenkinamai. Per jį socdemai laimėjo 13 mandatų. Tačiau antrasis turas, anot pirmininko, buvo nesėkmingas. „Mūsų vienmandatininkams buvo tikrai sunku įtikinti rinkėją“, - sako politikas.
Prie daugiausia balsų atnešusių politikų pirmame ture A. Butkevičius paminėjo Rimantą Sinkevičių, Darių Petrošių, Andrių Palionį. Daugiausia balsų atnešė šie skyriai – Birštono, Vilkaviškio, Tauragės, Jonavos, Druskininkų, Varėnos, Akmenės, Prienų, Kelmės, Pakruojo, Kaišiadorių, Utenos, Marijampolės, Rokiškio ir Neringos.
Kėlė klausimų apie pačių kandidatų aktyvumą
Jis išvardino ir skyrius bei apygardas, kuriose socdemai pasirodė ypač blogai.
„Keturios vienmandatės vietos. To dar nebuvo mūsų istorijoje. Ir tai kelia labai didelį susirūpinimą.“, - sako A. Butkevičius.
A. Butkevičius pareiškė, kad viena socialdemokratų nesėkmių priežasčių įvardijamas socialdemokratijos trūkumas, bet jis labai abejoja, ar tai galėjo ką nors lemti.
„Labai abejoju, jog jos didesnis buvimas būtų atlaikęs ar sušvelninęs žaliojo cunamio bangą vienmandatėse apygardose. Turime pripažinti, kad balsavimas vyko prieš, o ne už tradicines partijas", - sako premjeras.
Politikas kėlė klausimus, kurie rodo, jog dėl rezultatų jis iš dalies kaltina ir partijos kandidatus: „Gal per tuos ketverius metus mėnesinis atlygis sumažėjo? Ar minimalus atlygis liko tas pats? Gal pensijos nebuvo atstatytos ir nekompensuojamos? Ar už šilumą ir elektrą nemokame mažiau? O darbo vietų skaičius sumažėjo? O gal atsakymo į šiuos klausimus mūsų kandidatai nežinojo? Gal nežinojo, kur buvo nukreiptos lėšos, turėjusios sumažinti socialinę atskirtį? Kiek kainavo pensijų kompensavimas ir atkuriami šalies gynybiniai pajėgumai?"
A. Butkevičius pažymėjo, kad populiarumu nepasižymi net partijos ministrai: iš jų, vienmandatėje apygardoje laimėjo tik susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Jis sako pasigedęs vienmandatininkų aktyvumo bei svarstė, kad partijos kolegos nepadarė išvadų po 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą. Šie irgi partijai nebuvo labai sėkmingi.
Rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas irgi dalyvavo porinkiminėse refleksijose: pasak šio politiko, socialdemokratai turi pripažinti ir tai, kad dukart per dieną keisdavo nuomonę ar balsuodavo keliskart vienu klausimu.
Tiesa, pats premjeras ir jo vykdyta politika irgi patyrė kritikos. Pavyzdžiui, socialdemokratė Birutė Vėsaitė klausė, kaip buvo galima priimti Darbo kodeksą, kai jam pritarė vos 4 proc. gyventojų. Ji taip pat kritikavo Mokslo ir studijų įstatymą, o dėl koalicijos siūlė sutikti su ekonomine valstiečių žaliųjų programa, bet atmesti žmogaus teisių dalį: „Tai grįžimas į Viduramžius", - sakė B. Vėsaitė.
Politikė, be kita ko, pasiūlė, kad derybose dėl koalicijos A. Butkevičius nedalyvautų pirmuoju smuiku.
Julius Sabatauskas savo kalboje pareikalavo, kad į bendrą programą, kuri rengiama su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, būtinai būtų įtrauktas progresinių mokesčių klausimas. O, pavyzdžiui, Arkadijus Vinokuras sakė, kad socialdemokratai iš viso neturėtų dalyvauti bendroje koalicijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Tiesa, pasisakančiųjų prieš koaliciją nebuvo itin daug. Didžiąją laiko dalį socialdemokratai analizavo rinkimų nesėkmės priežastis.