Pasak J.Sabatausko, reikėtų taip pat paskaičiuoti, kiek prireiks lėšų tokiai reformai įgyvendinti.
Seimo komiteto pirmininko teigimu,, neabejotinai tektų peržiūrėti Konstitucinio Teismo sudėtį, struktūrą, pagalvoti apie teisėjų skaičiaus didinimą, patalpas. Galbūt, jo nuomone, reikėtų įvesti tam tikras kolegijas ar senatą, kurie peržiūrėtų, ar teikiamas skundas yra pagrįstas.
Įgyvendinus piliečių teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, J.Sabatausko nuomone, būtų užbaigtas demokratėjimo procesas Lietuvoje, nes tuomet piliečiai turėtų visas teisines galimybes ginti savo pažeistas teises. "Šiandien ši teisė nėra pilnai įgyvendinta, nes piliečiai neturi galimybės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą", - sakė Eltai J.Sabatauskas.
Jo teigimu, reikėtų apsispręsti dėl kreipimosi ir atstovavimo formos. "Neabejotinai pritarčiau, kad būtinas advokato dalyvavimas", - sakė J.Sabatauskas.
Jo nuomone, reikėtų nustatyti ir terminą, per kurį piliečiai dėl savo pažeistų teisių galėtų kreiptis į KT.
Remiantis kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos patirtimi, J.Sabatauskas sakė, kad tik apie 3 proc. piliečių kreipimusi į Konstitucinį Teismą būna pagrįsti. "Todėl nemanau, kad galimybės piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikimas būtų panacėja nuo visų socialinių ir visuomeninių ligų. Tačiau tokios teisės įgyvendinimas užbaigtų valstybės demokratėjimo procesą", - sakė jis.
Pagal Konstituciją teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą įvairiais atvejais turi Prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai.
Todėl norint įteisinti galimybę piliečiams patiems kreiptis į KT, tektų keisti ne tik Konstitucinio Teismo įstatymą, bet ir Konstituciją. Tam būtinas įvairių politinių jėgų sutarimas, nes už pagrindinio šalies įstatymo pataisas privalo du kartus balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
ELTA primena, jog šią savaitę KT pirmininkas Egidijus Kūris pareiškė teigiamai žiūrįs į galimybę patiems piliečiams kreiptis į šį teismą. Pasak jo, šiuo metu Lietuva yra tarp absoliučios mažumos valstybių, kuriose piliečiai neturi galimybės kreiptis į KT.
Tačiau, E.Kūrio tvirtinimu, tokios teisės suteikimas piliečiams negali būti vienos dienos sprendimas, o "protingas dvejų ar trejų metų pasirengimas" numatant aplinkybes, kurioms esant žmogus galėtų pasinaudoti tokia teise.