Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai naujame Seime turės 31 Seimo narį. 2012 m. Seimo rinkimuose partija buvo laimėjusi 33 mandatus. Po krizės, kai visuomenė širdo dėl apkarpytų atlyginimų, pensijų ir išmokų, tiek mandatų atrodė tikras laimėjimas.
Šįkart pasiteisinimo nėra, nors konservatoriai performavo savo įvaizdį, išrinko naują lyderį, krizių premjerą A. Kubilių „pastūmė“ į ne tokią matomą poziciją ir net pradėjo rodyti šiek tiek jautresnę savo pusę kalbėdami apie socialinę atskirtį.
Kas tuomet nutiko? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad priežastys gali būti dvi.
Pirma bėda: pasirinkimas iš dviejų
Konservatoriams labai pakenkė po pirmojo turo susiklosčiusi situacija, kai norintieji vadinamųjų permainų turėjo rinktis iš dviejų variantų: konservatorių arba valstiečių žaliųjų.
„Rinkėjams buvo pasiųsta tokia žinia: toks yra pasirinkimas. Variantas A ir variantas B, socialdemokratai, liberalai ir likusios partijos buvo nustumtos į šoną. Net per debatus matėme Gabrielių Landsbergį ir Ramūną Karbauskį“, - teigia M. Jastramskis.
Tačiau esant tokiam ribotam pasirinkimui konservatorių galimybių stoką puikiai atspindi sociologinių apklausų duomenys, kai respondentų klausiama apie antrąjį pasirinkimą. Už valstiečius žaliuosius antruoju bandymu gali balsuoti 13,8 proc. žmonių, už konservatorius – 3,8 proc.
„Konkurencinė logika rodo: jeigu yra du pasirinkimai, daugiau rinkėjų rinksis tą, kuris jam atrodo artimesnis. Tas modelis labai gerai pasitvirtina. Peržiūrėjau, kaip rinkimų aktyvumas koreliavo su valstiečių ar konservatorių pasirinkimais. Faktiškai nėra jokios koreliacijos, kas rodo, kad viską nusprendė ne tiek papildomai atėję rinkėjai, kiek žmonės, kurie balsavo už kitas partijas – jiems visiems Valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo natūraliai artimesnė nei konservatoriai“, - sako M. Jastramskis.
Panašiai teigia ir sociologas Vladas Gaidys. Pasak jo, už Tėvynės sąjungą ar jos kandidatus paprastai nenori balsuoti nei Darbo partijos, nei „Tvarkos ir teisingumo" ar socialdemokratų rinkėjai.
„Daliai žmonių net pavardė „Landsbergis" jau kelia blogas emocijas. Taip tiesiog yra", - sako V. Gaidys.
„Tuo tarpu valstiečių žaliųjų išskirtinumas, kad jie tinka daugiau mažiau visiems", - sako sociologas.
Primenama, kad antrajame rinkimų ture Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei konservatoriai turėjo po 42 kandidatus (konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė mandatą laimėjo pirmame ture). Iš jų 21-oje apygardoje valstiečių žaliųjų kandidatas (arba šiai partijai priskiriami save išsikėlusieji) kovėsi su konservatoriumi.
Ši tendencija ypač ryški Kaune. Iš 7 šio miesto apygardų, 6 laimėjo valstiečiai žalieji. Tik Centro-Žaliakalnio apygardoje laimėjo partijos pirmininkas G. Landsbergis.
„Net viešojoje erdvėje nesąmoningai imta kalbėti, kad dabar yra pasirinkimas tarp konservatorių ir valstiečių. Ir tai labai ne į naudą konservatoriams“, - teigia M. Jastramskis.
„Jei pasirinkimas iš dviejų – daugiau žmonių rinksis ne konservatorių“, - tęsė politologas.
Tačiau M. Jastramskis pažymi, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, vadinasi, jie kažką darė ir gerai.
Politologas teigia, kad konservatoriams taip pat galėjo būti sunku pakeisti įvaizdį po krizės laikotarpio.
Antra bėda: ką Šalčininkuose veikė A. Kubilius?
Buvo ir strateginių klaidų keliant kandidatus vienmandatėse apygardose. Tarkime, A. Kubilius kandidatavo Šalčininkų-Vilniaus apygardoje ir pralaimėjo pirmajame rinkimų ture – šioje apygardoje per pirmą turą išrinktas lenkų atstovas Leonard Talmont. Kad A. Kubilius pralaimės, buvo aišku iš anksto net ir politika nesidominčiam asmeniui.
Kauno vienmandatėse apygardose irgi buvo iškelti nauji veidai. Tai buvo pateikta kaip partijos atsinaujinimas. Tuo tarpu Rasa Juknevičienė, kuri paprastai būdavo keliama Centro-Žaliakalnio apygardoje, šią poziciją užleido G. Landsbergiui, o pati kandidatavo Aukštaitijos apygardoje. Ji pralaimėjo valstiečių žaliųjų atstovei Guodai Burokienei.
Keliamas pagrįstas klausimas, ar tikrai politikos grandus reikėjo nukišti į provinciją, o Kauno mieste vienmandates apygardas užleisti tokiems politikams kaip Andrius Kupčinskas, Juozas Pundzius, Tadas Langaitis, Edita Gudišauskienė? Galbūt A. Kubilius ir R. Juknevičienė ir nebūtų laimėję prieš „žaliąją bangą“, bet būtų pakovoję, mano M. Jastramskis.
„Gal buvo perspausta su tuo atsinaujinimu, nes bent kelios vienmandatės buvo laimimos. Kažkas gerai pastebėjo – ką tas A. Kubilius veikia Šalčininkuose arba R. Juknevičienė – Panevėžyje. Pridaryta tokių džiazo elementų, galbūt per daug pasitikint savo jėgomis. Todėl kyla klausimas, ar konservatoriai kai kuriais klausimais objektyviai vertina situaciją“, - sako M. Jastramskis.
„Nemažai jie pralošė valstiečiams pasirinkdami strategiškai. Valstiečiai šiuo atveju buvo gudresni. Tuo metu, kai konservatoriai iškėlinėjo savo lyderius ten, kur jie neturi šansų, ir paliko laimimas apygardas silpnesniems, naujesniems kandidatams, valstiečiai labai protingai dėliojo: jie lyderius kėlė į miestus, kur jie turėjo šansų laimėti“, - svarstė politologas.
Maža to, būtent dviejose Kauno apygardose konservatoriai sugebėjo išskaidyti balsus: Kalniečių apygardoje konservatoriai iškėlė Andrių Kupčinską, bet ten kandidatavo ir save išsikėlęs buvęs konservatorius Arimantas Dumčius. Politikas save išsikėlė, nes sukonfliktavo su partija – skyrius šioje apygardoje iškėlė kitą kandidatą. Jis pralošė pirmame ture. Panašiai buvo Panemunės apygardoje, kur, vietoje keletą rinkimų čia laimėjusios Vidos Marijos Čigriejienės, buvo iškeltas T. Langaitis. Galiausiai, V.M. Čigriejienė išsikėlė pati, bet pralošė dar pirmame ture.
Tai galbūt neturėjo lemiamos įtakos antrame ture, tačiau padėties tikrai nepalengvino, ypač žinant, kad vertinant Kauno balsavimus daugiamandatėje apygardoje dešiniesiems tenka maža dalis balsų.
„Niekas manęs neklausė, kai prieš ketverius metus sakiau: pažiūrėkite į daugiamandatės rezultatą – daugiamandatėje socdemai, „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija Kaune gavo daugiau balsų nei konservatoriai ir liberalai. Tačiau visiems atrodė, kad Kaunas yra konservatorių, nes jie išėjo prieš Drąsos kelią“, - sako M Jastramskis.
A. Kubilius: nereikėjo kalbėti apie koaliciją su valstiečiais
Šį efektą yra pastebėjęs ir buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas A. Kubilius. Konservatoriai Kaune paprastai negauna didžiosios dalies balsų. Jie laimi tik tuo atveju, jei už kitas partijas balsuojančių žmonių balsai išsiskaido už skirtingus priešininkus.
„Mes niekad tenai negaudavome didžiosios dalies rinkėjų balsų, bet šį kartą rezultatas išėjo toks, koks buvo, kai kauniečiai kažkada buvo išsirinkę meru Vytautą Šustauską. Kitaip sakant, mobilizavosi daugelis rinkėjų balsuoti ne tiek už kažką, kiek prieš mus“, - rinkimų naktį aiškino A. Kubilius.
Tokia situacija Kaune buvo susiklosčiusi ir per 2015 m. Kauno mero ir savivaldybių tarybų rinkimus. Visvaldas Matijošaitis tiesiog nušlavė buvusį merą A. Kupčinską santykiu 62,68 proc. prieš 36,05 proc.
Politikas įvardino ir dar vieną strateginę klaidą: pasak A. Kubiliaus, konservatoriams nereikėjo pernelyg garsiai ir atvirai kalbėti apie galimą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Aš gal vieną dalyką įvertinčiau kaip strateginį, bet ne visiškai racionalų veikimą iš mūsų pusės. Jau nuo pavasario pradėjom kalbėti apie galimybę sudaryti koaliciją su valstiečiais. Ir tuo būdu valstiečiams suteikėme gana didelį pasitikėjimo resursą, dėl ko dalis rinkėjų galbūt remdamiesi tuo mūsų iš anksto duotu pasitikėjimu, rinkosi balsuoti už valstiečius, galvodami, kad tai nėra kažkas tokio ypatingai blogo“, - sakė A. Kubilius.
Partijoje gali susvyruoti G. Landsbergio pozicijos
Politologas M. Jastramskis taip pat neatmeta galimybės, kad konservatoriams patyrus pralaimėjimą rinkimuose gali susvyruoti G. Landsbergio pozicijos.
„Dabar prasidės stumdymaisi viduje. Gali prasidėti kova partijos viduje dėl įtakos artėjant kitiems pirmininko rinkimams", - teigia M. Jastramskis.
Jau G. Landsbergio išrinkimas partijos pirmininku buvo sutiktas gana priešiškai. Buvo manoma, kad tai fantastiškai sužaista A. Kubiliaus partija, kai siekdamas išvengti konfrontacijos su krikdemų flangu ir jų užtarėju Vytautu Landsbergiu, politikas nebekėlė kandidatūros į pirmininkus, bet pasiūlė V. Landsbergio anūką G. Landsbergį.
Tai reiškė, kad vyresnysis Landsbergis nekritikuos naujojo partijos lyderio, o krikdemai nedrįs maištauti prieš V. Landsbergio anūką. Krikdemiškoji partijos dalis prieš rinkimus jau buvo susitaikiusi su G. Landsbergio buvimu pirmininko poste, tačiau murmesys gali atsinaujinti.
M. Jastramskio nuomone, nestabilumas partijoje gali atsinaujinti tuo atveju, jei partija taps opozicine. Esant valdžioje, iš vidaus versti lyderį būtų nepalanku.