Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pažymėjo, jog įstatyme turėtų likti nekintančios principinės nuostatos dėl euroatlantinės integracijos, visuotinės ir besąlygiškos gynybos, civilinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas pažymėjo, jog būtina labiau akcentuoti terorizmo grėsmę, daugiau dėmesio skirti vidaus grėsmėms, tobulinti įstatymo ekonominės politikos skyrių. Parlamentarė Kazimiera Prunskienė siūlė tikslinti nuostatas dėl kapitalo kilmės apribojimų.
Ūkio ministerijos atstovas pažymėjo, jog atskirais atvejais būtina ieškoti kompromisinių sprendimų, nes kyla problemų dėl Rusijos kapitalo dalyvavimo privatizuojant Lietuvos objektus. Konkrečiai jis įvardijo "Jukos" investicijų į "Mažeikių naftą" galimybes.
Dabar galiojančiame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta, jog aprūpinimas energetiniais ištekliais negali būti perduotas šalių, iš kurių šie ištekliai teikiami, subjektų kontrolei. Be to, įstatyme yra nuostata teikti preferenciją europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioms investicijoms.
Užsienio reikalų viceministras ambasadorius Giedrius Čekuolis pažymėjo, jog ministerija siūlo įstatyme "švelninti politines nuostatas Rusijos atžvilgiu". Tačiau viceministras BNS detaliau šių nuostatų nekomentavo.
Seimo narė Kazimiera Prunskienė pareiškė abejojanti, ar įstatyme reikėtų palikti įrašą, jog Lietuva siekia Kaliningrado srities demilitarizavimo. Tai, jos nuomone, yra strategijos, o ne įstatymo reikalas.
Nacionalinio saugumo strategiją rengiančios darbo grupės vadovas Linas Linkevičius pažymėjo, jog įstatymo pataisos turėtų remtis strategija, o ne atvirkščiai.
"Manome, kad strategija turėtų būti parengta anksčiau, kad atsižvelgiant į ją būtų galima koreguoti įstatymą", - pritarė jam vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis.
Kol kas nėra apsispręsta, kas turėtų tvirtinti strategiją - Seimas ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba. Krašto apsaugos ministras pritarė tam, kad strategija būtų tvirtinama taryboje.
J.Bernatonio nuomone, tai "nėra esminis dalykas", kur bus tvirtinama strategija, bet svarbiausia, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos būtų priimtos vieningai.
"Manome, kad ir nauja įstatymo redakcija ar jo pataisos turėtų būti priimtos bendru visų parlamentinių partijų sutarimu", - pažymėjo jis. Dabar galiojantis įstatymas taip pat buvo priimtas bendru parlamentinių partijų sutarimu.
"Jeigu palygintume su šachmatų žaidimu, tai įstatymas būtų žaidimo taisyklės, o strategija - kaip mes tą partiją ruošiamės laimėti", - sakė UR viceministras G.Čekuolis.
Liberalas Algirdas Gricius pareiškė, jog strategijoje turi būti apsispręsta, kokią kariuomenę Lietuva ketina turėti ateityje - profesionalų ar šauktinių. Liberalai pasisako už profesionalią kariuomenę.
Kaip žinoma, šiuo metu iš 12 tūkstančių Lietuvos kariuomenės karių maždaug 4 tūkstančiai yra privalomosios tarnybos kariai. Socialdemokratas Nikolajus Medvedevas teigė, jog pirmiausia reikia apsispręsti, ką norima apginti.
"Aš jau turiu atsakymą, ką reikia ginti - Tėvynę", - BNS sakė vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis. Pagal Seime priimtą nutarimą, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisos turi būti parengtos ir pateiktos svarstyti Seimo frakcijoms iki vasario 1 d.
Krašto apsaugos ministras BNS sakė, jog vasarį jo vadovaujama darbo grupė taip pat turėtų parengti ir galutinį Nacionalinės saugumo strategijos projektą. Šiame projektui rengti yra pasitelkti ir JAV ekspertai.