A.Paulauskas nuogąstavo, kad piliečiai gali itin aktyviai naudotis teise tiesiogiai kreiptis į KT, galvodami, kad ši institucija išspręs "visus jų ginčus ir padės tašką". Be to, gali būti ir nepatenkintų KT sprendimais bei ieškančių, kam dar pasiskųsti. Parlamento vadovas patikino, kad Seimo ir Vyriausybės nariai nesibaimins platesnių piliečių galimybių ginti savo teises, nors politikams ir teks kruopščiau apgalvoti savo sprendimus.
"Nemanau, kad šiandien yra kokia nors baimė. Tada galima kelti ir kitus klausimus, ar pakaks 9 teisėjų, ar nereikės didinti KT, ar nereikės papildomų išlaidų šitam Teismui, nes darbo krūvis padidės. Be abejo, ir valdžia turės drausmingiau elgtis, nes pilietis galės tiesiai kreiptis į KT ir pasiaiškinti", - kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jis pripažino, kad gyventojai gali kreiptis į Teismą dėl Konstitucijos nuostatų apie nemokamą mokslą ir gydymą, kurių dažnai nesilaikoma: "KT išaiškins ir Vyriausybė turės reaguoti. Dviprasmybių būti negali. Kaip ir dabar KT sprendimai įgyvendinami be komentarų".
Anot parlamento vadovo, kai kuriose ES valstybėse piliečiai gali patys kreiptis į teisės aktų atitikimą tų šalių konstitucijoms, kitur, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai galima daryti tik per bendrosios kompetencijos teismus. A.Paulausko teigimu, diskusija dėl mūsų šalyje galiojančios tvarkos pakeitimo brendo jau seniai.
Pagal Konstituciją teisę kreiptis į KT įvairiais atvejais turi Prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai.
Todėl norint įteisinti galimybę piliečiams patiems kreiptis į KT tektų keisti ne tik Konstitucinio Teismo įstatymą, bet ir Konstituciją. Tam būtinas įvairių politinių jėgų sutarimas, mat už Pagrindinio šalies įstatymo pataisas privalo du kartus balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
ELTA primena, jog šią savaitę KT pirmininkas Egidijus Kūris pareiškė teigiamai žiūrintis į galimybę patiems piliečiams kreiptis į šį Teismą. Pasak jo, šiuo metu Lietuva yra tarp absoliučios mažumos valstybių, kuriose piliečiai neturi galimybės kreiptis į KT.
Tačiau, E.Kūrio tvirtinimu, tokios teisės suteikimas piliečiams negali būti vienos dienos sprendimas, o "protingas dvejų ar trejų metų pasirengimas" numatant aplinkybes, kurioms esant žmogus galėtų pasinaudoti tokia teise.
Anot jo, įvairios Europos valstybės tai reglamentuoja skirtingai: nuo leidimo piliečiui kreiptis į KT be apribojimų iki leidimo tai daryti tik per advokatus ar tada, kai piliečiui padaryta tiesioginė žala. Be to, galima numatyti baudas už nepagrįstą kreipimąsi, kad Teismas nebūtų perkrautas darbu.
Taip pat esą svarbu, kad ši piliečių teisė nekeltų tam tikros įtampos pačioje teismų sistemoje. Tai apibrėžus KT, pasak E. Kūrio, taptų superkasacine ir superapeliacine institucija bei filtru prieš kreipiantis asmeniui į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre.