G. Landsbergis reitingais nė iš tolo negali lygintis su A. Butkevičiumi, tačiau nuo sausio iki rugsėjo šio politiko populiarumas pakilo nuo 5,3 proc. iki 9,3 proc. Ryškiausias šuolis buvo nuo rugpjūčio iki rugsėjo.
Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
Kodėl taip nutiko? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, kad pastaruoju metu A. Butkevičius nepademonstravo užtikrintos lyderystės ir neparodė visuomenei priimantis pozityvius sprendimus.
„Kai reikėjo atleisti Joną Milių, premjeras gana ilgai „tąsėsi“, kol buvo priimtas sprendimas. Darbo kodekso priėmimas – ryžtingas ir lyderystę rodantis sprendimas, tačiau, kaip žinia, visuomenėje nepalankiai vertinamas“, - teigia politologas.
G. Landsbergio reitingų kilimą jis aiškina tuo, kad būtent rugsėjo mėnesį buvo oficialiai deklaruota, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šį politiką siūlys į premjero pareigas.
„Tai jau savaime dalį žmonių galėjo patraukti, nes iki tol galėjo būti tik svarstymai. Viešas pareiškimas, pretenzija į postą – jau ženklas pozityviai manantiems, bet iki tol neturėjusiems aiškios vizijos, kad G. Landsbergis galėtų būti premjeru. Be to, pirmieji vieši debatai taip pat buvo G. Landsbergiui gana palankūs, nes jis demonstravo energiją, ryžtingumą ir nebijojo konfrontuoti su A. Butkevičiumi“, - teigia T. Janeliūnas.
A. Butkevičius vis dar nepavejamas
Kai klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų ministro pirmininko pareigoms, dauguma respondentų pamini dabartinį premjerą A. Butkevičių. Šis politikas yra vienas populiariausių Lietuvoje ir pagal kitas apklausas, tačiau jo reitingų dinamika yra žemėjanti. Rugpjūčio mėnesį premjeru matyti A. Butkevičių norėjo 26,7 proc. apklaustųjų, rugsėjį – 23 proc.
G. Landsbergio populiarumas neprilygsta A. Butkevičiaus reitingams, bet per mėnesį šio politiko gerbėjų ratas išsiplėtė: nuo 4,6 proc. iki 9,3 proc.
„Prasidėjus viešiems debatams, sustiprėjo konservatoriai. Tai matoma žvelgiant ne tik partijų reitingus, bet ir į premjerų TOP 10 – labai aiškiai sustiprėjo G. Landsbergio pozicija. Tai reiškia, kad šioje rinkimų kovoje jis pasirodė neblogai, nežiūrint to, koks bus partijos rezultatas“, - sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Pašnekovas teigia, kad liekant mažiau laiko iki rinkimų rinkėjai, ypač sąmoningesnė jų dalis, pradeda aktyviau dėlioti, kas jiems patinka ir kas nepatinka.
Trečiasis potencialių premjerų sąraše yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, nors jis viešai teigia nepretenduosiantis dirbti Vyriausybėje nei premjeru, nei ministru. Kad šis politikas geriausiai tinka ministro pirmininko pareigoms, mano 5,7 proc. apklaustųjų (buvo 5,4 proc.).
Per mėnesį paaugo ir valstiečių žaliųjų kandidato, buvusio vidaus reikalų ministro S. Skvernelio populiarumas: šiuo metu jo tinkamumas būti premjeru akivaizdus 5,4 proc. respondentų (buvo 2,6 proc.).
Toliau premjerų sąraše rikiuojasi „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas (5,2 proc.), socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė (5,1 proc.), Liberalų sąjūdžio lyderis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius (4,5 proc.), konservatorius Andrius Kubilius (3,3 proc.), europarlamentaras Antanas Guoga (3,2 proc.) ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (3 proc.).
A. Butkevičių labiausiai vertina vyresni gyventojai
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ respondentų paprastai klausia, ar jie palankiai, ar nepalankiai vertina politikus ir visuomenės veikėjus. Remiantis tokia apklausa, A. Butkevičiaus populiarumas irgi šiek tiek mažėja.
Remiantis „Vilmorus“ tyrimu, kuris atliktas rugsėjo 2-10 dienomis, A. Butkevičių palankiai vertina 37,8 proc. respondentų, nepalankiai 35,8 proc.
Liepos mėnesį A. Butkevičių palankiai vertino 40,2 proc., nepalankiai – 35,3 proc., birželio mėnesį vertinančių palankiai buvo 44 proc., nepalankiai – 30,9 proc.
„Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sako, kad A. Butkevičiaus reitingas nuosekliai mažėja nuo šių metų sausio mėnesio. „Trejus metus premjero reitingas buvo aukštas, vienu metus aukštesnis nei prezidentės, bet pradėjo mažėti šių metų sausio mėnesį“, - sako V. Gaidys.
Pasak sociologo, premjero reitingai žemyn pajudėjo nuo Vijūnėlės skandalo, kurio epicentre buvo Druskininkų meras, buvęs socialdemokratas Ričardas Malinauskas, siekęs, kad Vyriausybė priimtų nutarimą dėl kurortinių zonų apsaugos juostų panaikinimo. Tai galėjo turėti teigiamos reikšmės teismo byloje, kurioje buvo aiškinamasi, ar savivaldybė teisėtai leido statinius ant Vijūnėlės tvenkinio kranto.
„Buvo ir daug kitokių panašaus pobūdžio įvykių, kurie aprašyti spaudoje. Pastaruoju metu vyko „auksinių šakučių“ skandalas, nelabai teigiamai visuomenė priėmė ir Darbo kodeksą“, - teigia V. Gaidys.
„Tačiau yra ir subjektyvių dalykų: tarkime, anksčiau A. Butkevičius buvo vertinamas kaip atsargus, kad jis nepuola nieko griauti, tačiau kažkuriuo metu, žmonių vertinimu, tas atsargumas perėjo į neryžtingumą, netikrumą. Įsitvirtino stereotipas, kad premjeras ryte galvoja vienaip, vakare – kitaip. Kitaip tariant, savybė, kuri buvo gera, tapo bloga“, - sako sociologas.
Pasak V. Gaidžio, nepalankiai A. Butkevičių dažniau vertina žmonės iki 50 metų, dažniau palankiai – vyresni nei 50 metų. „Daugiau nei 70 metų amžiaus kategorijoje, teigiamų vertinimų dvigubai daugiau“, - aiškina sociologas.
Ar įmanoma A. Butkevičiui staigiai susigrąžinti reitingus? „Na, esu regėjęs staigių reitingų kritimų, kartais kokia nors nereikšminga klaida, išsprūdęs žodis gali numušti žemyn, o kad staiga pakiltų reikia nuoseklaus sisteminio darbo“, - komentavo V. Gaidys.
Pagal „Vilmorus“ daugėja G. Landsbergio nekentėjų
Tuo metu G. Landsbergis, remiantis „Vilmorus", nėra vertinamas palankiai. Birželio mėnesį jį palankiai vertino 24,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 42,9 proc.
Liepos mėnesį palankiai politiką vertino 23,6 proc., nepalankiai – 42 proc. respondentų.
Rugsėjį situacija buvo dar blogesnė: palankumą išsakė 21 proc., nepalankumą – 48,8 proc.
Kodėl viename reitinge politiko vertinimas gerėja, o kitame prastėja?
„Aš atkreipčiau dėmesį, kad vertinančių G. Landsbergį pozityviai yra daugiau nei 20 proc. Norinčių matyti jį premjero poste - apie 9 proc. Labai įmanoma, kad pusė tų žmonių, kurie vertina G. Landsbergį gerai, nori matyti ministru pirmininku. Tai reiškia, kad likę 90 proc., kurie gali vertinti neigiamai arba net teigiamai, matyti šiame poste jo nenori. Neigiamų vertinimų daugėja dėl to, kad jis labiau rodosi viešoje erdvėje, stoja į opoziciją dabartinei socialdemokratų Vyriausybei, todėl kitų partijų, nei konservatoriai, rinkėjams sustiprėja išankstinės nuostatos", - aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Pasak politologo, konservatorius palankiai paprastai vertina tik jų rinkėjai, likusi visuomenė šią partiją ir jos politikus dažniau vertina neigiamai.
„Gali būti, kad iki šiol G. Landsbergis nebuvo antras po A. Butkevičiaus tik dėl to, kad dalis pačių konservatorių neturėjo aiškaus vaizdo, kad jis bus pretendentas į premjerus", - sako M. Jastramskis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų rugsėjo 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS" BŪTINA!
