Estijos prezidentas siūlo Lietuvai kartu pirkti ginkluotę integruojantis į NATO

Lietuvoje viešintis Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis pareiškė, jog Lietuva ir Estija turėtų geriau išnaudoti tarpusavio bendradarbiavimą integruojantis į NATO. Pasak jo, abi mūsų šalys siekia narystės NATO bei įgyvendinti reikalavimus skirti gynybos išlaidoms 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

"Manau, mes galime geriau ir greičiau pasiekti šiuos tikslus, kai, pavyzdžiui, bendradarbiaudami karinėje srityje vykdome bendrus pirkimus", - Seime surengtame brifinge pareiškė Estijos prezidentas.

Anot Estijos prezidento, bendri užsakymai ginkluotei pirkti padėtų sumažinti abiejų šalių išlaidas.

Lietuva jau šių metų valstybės biudžete skyrė gynybos išlaidoms 2 proc. BVP. Tarp kandidačių į Aljansą Lietuvos ginkluotosios pajėgos yra vienos geriausiai vykdančių narystės NATO reikalavimus.

Neseniai Lietuva ir JAV pasirašė susitarimą dėl modernių prieštankinių ginklų "Javelin" įsigijimo.

Vilniuje viešintis Estijos prezidentas Seime susitiko su Seimo pirmininku Artūru Paulausku ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariais.

Pasak Seimo spaudos panešimo spaudai, A.Ruutelis susitikime su A.Paulausku teigiamai įvertino Lietuvos ir Estijos ekonominį bendradarbiavimą, abiejų šalių parlamentinius ryšius.

Susitikime su Seimo delegacija BA, Estijos prezidentas pareiškė viltį, kad keičiantis šiai organizacijai, Baltijos valstybės išlaikys joje glaudų bendradarbiavimą.

Šį pusmetį Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Lietuva.

Pirmininkavimo programoje numatyta skatinti BA bendradarbiavimą su Šiaurės Taryba. Neatmetama galimybė, jog ateityje BA ar atskiros Baltijos valstybės galėtų su Šiaurės Taryba sudaryti bendrą regioninio bendradarbiavimo organą.

BA vienija Latvijos, Latvijos ir Estijos parlamentarus.