Apie 14 kilometrų nuo Vilniaus Šumsko plentu – ir mes jau Vėliučionyse. Kelionę su R. Vanagaite pradėjome dabartinio Vėliučionių vaikų socializacijos centro kieme. Dar 1900 m. Vėliučionių dvare atidaryta pataisos darbų kolonija. Čia buvo perkeliami 10-16 metų berniukai iš Vilniaus, Kauno, Gardino ir Minsko gubernijų.
Po I pasaulinio karo čia veikė žydų berniukų žemės ūkio amatų kolonija. II pasaulinio karo metais įsteigta žydų vaikų stovykla. „Kur jie buvo išvežami, senbuviai kaimo gyventojai nežino“, – dabar rašoma socializacijos centro svetainėje internete.
Tiesa – skaudi. 1941 metų rugsėjo 22 dieną Vėliučionyse buvo nužudyti 1159 žmonės – Vilniaus ir aplinkinių miestelių žydai – vyrai, moterys ir vaikai. Jie buvo suvaryti į Vėliučionių internatą, čia laikomi kelias dienas, paskui nuvesti į žudynių vietą ir per kelias valandas sušaudyti .
Nuo socializacijos centro pasukame keliuku per kaimą. Už maždaug kilometro, pakelėje, išvystame stulpelį, rodantį kryptį ir skelbiantį, kad už 200 metrų – Holokausto aukų kapai. R. Vanagaitės žiniomis, 2002 m. stulpeliu pasirūpino ne lietuviai, o vienas britų fondas. Deja, mūsų kelionė greitai baigiasi – sekdami nuoroda, patenkame į privatų žvyro karjerą, keliukas baigiasi ir toliau eiti nėra kur.
Apsisukame ir grįžtame atgal. Porą kartų R. Vanagaitei miške yra tekę klaidžioti bergždžiai, tačiau šiandien ji jau orientuojasi – tikrąją kapavietės vietą jai prieš metus parodė grybautojai.
Į kapavietę žengėme visai kitu miško keliu. Pakeliui aptikome sąvartyną, galiausiai atsidūrėme prie 1951 m. statyto paminklo su metaline tovorele. Tvoros vartelių šiandien nelikę. Skelbiama, kad paminklas – valstybės saugomas ir yra nacionalinės reikšmės.
„Visus šiuos žmones sušaudė savanoriai Ypatingojo būrio nariai – tie patys, kurie beveik kasdien šaudė žmones Paneriuose ir daugelyje Rytų Lietuvos miestelių. 1951 metais pastatytas nedidelis paminklėlis aukoms. Nuorodos į žudynių vietą nėra“, – pasakoja R. Vanagaitė.
„Čia guli dvi nacionalinio dramos teatro salės“, – kad geriau įsivaizduotume, kiek žmonių guli po mūsų kojomis, palygina R. Vanagaitė.
DELFI primena, kad rugsėjo 23 d., Lietuvos žydų genocido dieną, 17 val., visoje Lietuvoje kviečiama nuvažiuoti į labiausiai apleistas žudynių vietas. Norima, kad žmonės pabūtų žudynių vietoje, uždegtų žvakes, suvoktų, kad čia guli ne „tarybiniai žmonės“, o mūsiškiai. Akcija bus organizuojama per socialinius tinklus visoje Lietuvoje.
Vienu metu visoje šalyje ruošiamasi giedoti žydų giesmę hebrajų kalba.
Sužinoti, kur yra artimiausia žudynių vieta, galima internetiniame Hokokausto atlase. Čia galima sužinoti ir žudynių vykdytojus. Lietuvos miškuose yra 227 masinių žudynių vietos.
Pagrindinis akcijos renginys vyks Vėliučionyse. Tą dieną kelias nuo kaimo iki žudynių vietos bus pažymėtas specialiomis nuorodomis.
