Po pirmojo Lėjos, Luknės, Lukos ir Milenos gimtadienio su DELFI ji sutiko pasikalbėti ne tik apie prabėgusius metus, bet ir apie pokyčius šeimoje.

Papasakojo, kaip gyvena

Anot L. Strangienės, prieš maždaug savaitę atšvęstame mergaičių gimtadienyje buvo ir svečių, ir daugybė vaišių. Specialiai šiai šventei jos ruošėsi kelias dienas prieš tai.

„Šventėme smagiai, pasipuošusios, su būriu žmonių. Mergaitės jau vaikšto įsikibusios, bando stovėti vienos, ir dantukų turi, ir valgo pačios – jei į ranką paduodi ar sumuštinį, ar ką. Žaidžia, verčia, nespėju tvarkytis. Ir dabar, kai kalbame, dvi įsikibusios į vieną stalčių, kuris jau iki pusės iškraustytas, daiktai sumesti ant grindų. Gyvenimas – kaip vaikų darželyje“, – juokėsi moteris.

Jos teigimu, visos 4 mergaitės – labai skirtingos ir išvaizda, ir charakteriu.

„3 mergaitės, kurios sakė, kad bus identiškos, tik panašios. Viena atskirai buvusi skiriasi viskuo – ir išvaizda, ir sudėjimu, ir būdu. Nėra taip, kad visos mergaitės vienodos“, – pasakojo ketvertuko mama.

Vis klausia, kaip pavyksta susitvarkyti

Nors ji mano su šiuo garbingu statusu jau apsipratusi, leido suprasti, kad kartais dar pati dėl turimos gausios šeimos nustemba.

„Būna, kai vakare eini apklostyti, pajutusi, kad jos nurimo ir užmigo (nes šiaip tik suguldau ir išeinu), žiūri į tas lovytes ir galvoji: „O Dieve, ir visos mano“. Džiaugiesi tuo vaizdeliu“, – nuoširdumu žavėjo moteris.

Iki šiol, pasakojo ji, ir pažįstami, ir praeiviai gatvėje vis teiraujasi, kaip jos laikosi.

„Dažniausiai užduodamas klausimas: „Kaip tu susitvarkai?“ Bet nesijaučiu kokia įžymybė, nors ir užkalbina vis“, – juokėsi L. Strangienė.

Su mergaičių tėčiu nebegyvena kartu

Anot moters, prižiūrėti mažąsias padeda ir vyresni vaikai – ji augina dar du sūnus. Tiesa, šeimą supurtė pokyčiai – L. Strangienė atviravo su vyru jau kurį laiką nebegyvenanti kartu.

„Mergaičių tėvelis mums padeda finansiškai, bet neprižiūri dukrų. Nenoriu apie jį net kalbėti, mes nebegyvename kartu. Paliko, pabėgo – nesvarbu, jau seniai mes taip. Tačiau sūnūs labai padeda, ne nuolat, bet, jei yra namuose, o kuri mergaitė ima verkti, nereikia prašyti, kad nueitų pažiūrėti, kas nutiko. Galiu ir į parduotuvę nueiti, ir į turgų, kur reikia, ten išeinu. Aišku, ilgam nepalieku, bet valandai-dviems seses pažiūri“, – pasakojo ji.

Pasak moters, mergaitės ir pakankamai ilgai miega, tad leidžia nuo jų priežiūros pailsėti.

„Miegoti mergaitės visada eina nuo 20:30 iki 21:30 val. ir išmiega iki 6-7 val. ryto. Tad aš tikrai išsimiegu. Tačiau, taip, kai dygo dantys, buvo reikalų. Gerai tik kad kartu dantys nedygo, tai viena, tai kita vis nerami būdavo. Tačiau kai sirgo kelios, tada tai taip, pajutau, ką reiškia turėti keturias mergaites“, – pasakojo mama.

Mažiausiai mergytei – sveikatos bėdos

Mergaitės pasaulį išvydo po cezario pjūvio operacijos, rugsėjo 8-ąją. Jos gimė kas minutę (9:29, 9:30, 9:31 ir 9:32). Tuomet jų svoris svyravo nuo 1,022 kg iki 1,780 kg.

Pasak L. Strangienės, nors mergaitės auga smagios ir judrios, mažiausioji turi sveikatos problemų. Tiesa, kokių, detalizuoti nenorėjo.

„Mažytė mūsų turi šiek tiek sveikatos problemų, kitoms – visos gerai. Mums reikalingos neurologų, kardiologų konsultacijos, kas mėnesį važiuojame į Vilnių. Gerai, kad pati vairuoju, tačiau vis tiek visą dieną trunku – ryte išvažiuoju, vakare grįžtu, važiuojame tik dviese. Kaip bus toliau, nežinau“, – pasakojo moteris.

Negauna jokių išmokų

Anot jos, nors gyvena socialiniame būste, jokių paramų ar išmokų daugiau negauna, nes pastarosios teisiškai nepriklauso.

„Mano pajamos (motinystės, už mergaites) viršija ribas, tad, pagal įstatymą, man nepriklauso niekas. Gyvename 93 kv. m. socialiniame būste, žadėjo, kad apšildys palėpę, nes praėjusią žiemą buvo šaltoka. Aš turiu savo kambarį, berniukai – savo, o mergaitėms – didžiausias, 33 kv. m., skirtas. Turime ir didelį maniežą, kur jos žaidžia, pastatytos 4 lovytės, ir dar užtenka vietos vaikštynėmis pasivažinėti“, – džiaugėsi moteris.

Pasak L. Strangienės, ji nuolat sulaukia Tauragės mero, savivaldybės atstovų dėmesio, netrūksta klausiančių, gal reikia kuo padėti.

Jau galvoja apie darbą

Kai mergaitėms sueis dveji, ji žada grįžti į darbą. Kol kas tokios galimybės nėra, nes darželyje trūksta vietų.

„Kaip kiekvienai mamai, aišku, sunku, juk neguli, neatostogauji. Auginti vaikus, manau, yra didžiausias darbas. Be to, 2 metų vaikai man dar atrodo labai maži tam, kad būtų palikti su svetimais, norisi auginti pačiai, bet teks eiti dirbti, nebus iš ko pragyventi kitaip“, – realistiškai į situaciją žiūrėjo moteris.

Šeima tuomet, kai mergaitės buvo 8 mėnesių:

Valentino dienos staigmena: byrėjo džiaugsmo ašaros

Kaip rašė DELFI, sužinojusi, kad laukiasi ketvertuko, tauragiškė L. Strangienė ne išsigando, o juokėsi, byrėjo džiaugsmo ašaros. „Pastojau per Valentino dieną. Štai dovana“, – sakė daugiavaikė mama kitą dieną po gimdymo.

Šeima planavo ir laukė dukros, tačiau likimas padovanojo visas keturias. „Tikėjomės, kad bus pagrandukė, o gavome tiek dovanų. Labai norėjome dukros, dabar turėsime“, – sakė mama.

Malonia žinia apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose gimusį ketvertuką džiaugiamasi jau antrą kartą.

„Ketvertukai gimsta labai retai – jie pasitaiko vos per vieną iš 500 000 gimdymų, tad Lietuvoje šis stebuklas tikėtinas maždaug kas 20 metų. O mūsų ligoninėje tai jau antras ketvertukas per dvejus metus,“ – negali atsistebėti šios gydymo įstaigos Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas doc. dr. Vladas Gintautas.