Kaip DELFI jau rašė, K. Rudokas negalėjo patikėti, kad prieš dvejus metus tuomet 90-mečiui seneliui Bronislovui Lužai skolų išieškojimo bendrovė „Turtuvos grupė“ neribotam laikui suteikė 30 tūkst. Lt paskolą ir pusantrų metų nereikalavo nei pinigų, nei palūkanų.
Kol istorijos aplinkybes iki šiol bergždžiai aiškinasi teisėsauga, į dienos šviesą išlindo dar daugiau tikrų ar tariamų senelio praeities detalių. Pasak K. Rudoko, po straipsnio pasirodymo jį susirado viena moteris.
„Mes kartą susitikome, sužinojau, kad mano senelis pirko 17 ar 19 tonų statybinio metalo, sumokėjo pinigus, bet metalo negavo. Kam mano seneliui metalas? Jokio verslo neturėjo, metų buvo daug, gyveno daugiabutyje, kur jį būtų reikėję sandėliuoti?“, – stebisi vyras.
K. Rudoko aiškinimu, moteris sakė bijanti apie tai kalbėti ir jautėsi įbauginta. Apie šį atvejį jis papasakojo ir policijos pareigūnams.
Detektyvas: pirkto metalo negavo, bet tylėjo 2 metus?
Kaip rodo DELFI turimi dokumentai, 2012 m. birželį B. Luža su bendrove „Vialda“ sudarė sutartį, pagal kurią senolis įsigijo stačiakampių vamzdžių, skardos ir armatūros už 30 928 Lt. B. Lužai tuomet buvo 88-eri.
Numatyta, kad 50 proc. užsakymo vertės avansas sumokamas sutarties pasirašymo dieną, o likusią tokią pat sumą B. Luža išmokės prekių pasisėmimo metu. Pagal sutartį prekės turėjo būti perduotos per 14 kalendorinių dienų. Po sutartimi pasirašė B. Luža ir minėtos bendrovės vadovas.
Po poros metų, 2014 m. rugpjūčio 25 d., B. Luža kreipėsi į teismą. Pareiškime teismui nurodyta, kad „Vialdos“ vadovas nevykdė pasirašytos sutarties (nepristatė pirkinių) ir negrąžina sumokėto avanso. B. Luža teismo prašė priteisti jam 28 270 Lt.
Rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismas savo įsakymu nurodo B. Lužos naudai iš bendrovės „Vialda“ išieškoti 28 270 Lt solos, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei 212 Lt žyminio mokesčio. „Vialda“ turėjo 20 dienų nesutikti su teismo įsakymu, antraip būtų buvęs vykdomas priverstinis skolos išieškojimas.
Toliau – dar įdomiau. Rugsėjo 5 d. B. Luža su „Turtuvos grupe“ sudaro reikalavimo perleidimo sutartį. Kitaip tariant, B. Luža „Turtuvos grupei“ perdavė savo skolas.
„Turtuvos grupės“ išduotame pinigų išmokėjimo kvite matyti, kad „Turtuvos grupės“ generalinė direktorė Agnė Raziūnė pagal anksčiau minėtą reikalavimo perleidimo sutartį B. Lužai išmokėjo 24 tūkst. Lt. Pinigų išmokėjimo kvitas išrašytas ranka.
Rugsėjo 5 d. „Kauno dienoje“ pasirodė keistas skelbimas: „Aš, V. Š., nuoširdžiai atsiprašau už nesusipratimus B. Lužos“. V. Š. – tuometis „Vialdos“ generalinis direktorius.
Po keleto dienų „Turtuvos grupės“ vadovė A. Raziūnė skolininką, „Vialdos“ vadovą, informavo, kad „Turtuvos grupė“ yra naujoji kreditorė. Pranešime nurodoma, kad bendrovės vadovas naujam kreditoriui yra skolingas 14 tūkst. Lt. bei 513 Lt palūkanų. Pareikalauta per 5 d. likviduoti skolą, siekiančią 14 513 Lt.
Rašte taip pat akcentuojama, kas grės neįvykdžius reikalavimų Pavyzdžiui, padengti bylinėjimosi išlaidas, kuriose advokato paslaugos sudaro 400 Lt už valandą, o dokumentų parengimo išlaidos – 300 Lt už valandą. Taip pat primenama apie galimybę įtraukti duomenis į skolininkų registrą, apie skolą informuoti bankus, lizingo kompanijas ir pan. „Piktybiškai neapmokant skolos, Jūsų atžvilgiu bus inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl turtinės žalos padarymo apgaule“, – skelbta rašte, nepamirštant pridurti, kad už tai numatomas netgi laisvės atėmimas iki 2 metų.
Kitų metų lapkričio 5. d. A. Raziūnė pasirašė pakvitavimą, kuriuo informuoja, kad skolininkas sumokėjo 6951,85 eurų skolą. DELFI žiniomis, „Vialdos“ vadovui sunkiai sergant, skolą padengė verslą perėmusi jo dukra. Būtent ji savo istoriją papasakojo K. Rudokui.
Laukia teisėsaugos pagalbos
K. Rudokas stebisi, kad teismo įsakyme neteisingai nurodytas senelio adresas – Donelaičio g. 8, Kaunas – buvę Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, dabar bibliotekos padalinys, kuriame niekas negyvena. Pasak K. Rudoko, Rokiškyje gyvenęs jo senelis su Kaunu neturėjo nieko bendra.
Sužinojęs apie kartu su palikimu paveldėtą skolą, K. Rudokas kreipėsi į policiją. Pasak jo, iš pradžių Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai pareiškimo net nenorėjo priimti, tačiau galiausiai nusileido.
Tuo metu „Turtuvos grupė“ K. Rudoką padavė į teismą: siekia atgauti seneliui esą išduotą paskolą. Pasitaręs su teisininkais, K. Rudokas teismui pateikė priešieškinį. Byloje jau buvo su parengiamieji posėdžiai, netrukus byla bus pradėta nagrinėti iš esmės.
Pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo
„Turtuvos grupės“ generalinė direktorė A. Raziūnė buvo lakoniška. „Kol kas laukiame“, – paklausta, kaip klostosi B. Lužos palikimo istorija, atsakė A. Raziūnė. Ji teigė žinanti tik patį faktą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
A. Raziūnė nekomentavo ir B. Lužos sandorio su „Vielga“. „Daugiau neturiu ką pasakyti, vyksta procesai, niekas nebaigta, daugiau nežinau“, – sakė ji.
Kauno apygardos prokuratūros II baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Inesa Gulbinienė DELFI patvirtino, kad dar gegužę gavus K. Rudoko skundą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 dalį – dėl sukčiavimo.
„Ikiteisminis tyrimas vyksta, vykdomos apklausos, duodamos užduotys specialistams, kol kas negaliu pasakyti, kada tyrimas bus baigtas“, – sakė I. Gulbinienė. Prokurorė patvirtino, kad tiriamas ir sandoris su „Vialda“.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
R. Ačas: pradedu tikėti, kad tai labai gerai organizuota grupė
„Tai, ką išgirdau iš šono, kad kai kurie žmonės gąsdinami, „Turtuvos grupė“ naudoja psichologinį spaudimą, žmogų varo į neviltį, sako, niekur nesikreipkit, mes dirbame kartu su antstoliais, teisėjais, teisėsauga, man labai nesinorėtų patikėti, ką jie sako, bet kuo toliau, tuo labiau pradedu tikėti, kad tai glaudžiai susieta grandinė“, – stebisi šią istoriją sekantis Seimo narys „tvarkietis“ Remigijus Ačas.
„Iš šių ir kitų detalių pradedu tikėti, kad tai labai gerai organizuota grupė, kurios sąsajos glaudžios ir gilios. Mes sukramtėme, viską teisėsaugai padavėme, viskas padėta ant lėkštutės. Manau, teisėsauga eina pačiu lengviausiu keliu, paviršutiniškai, dirba tik dėl statistinių rodiklių, kad kuo greičiau uždaryti bylą, formaliai atsakyti ir visa kita“, – kalbėjo R. Ačas.
Susipažinęs su gauta medžiaga, R. Ačas ėjo pas generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kuriam esą irgi kilę abejonių. „Kai matai, kad atneša elementarų pasirašytą popieriuką, iš iškart teismas priteisia skolą – žinote, kyla labai daug abejonių“, – sakė R. Ačas.
R. Ačas įtaria, kad tai sisteminė bėda – teisėsauga masiškai užversta skundais, pareiškimais ir nespėja susitvarkyti su srautu.