„Siekdamas turėti objektyvią informaciją ir aiškius atsakymus į VPT pateiktas išvadas, taip pat užtikrinti Lietuvos žmones, kad krašto gynybai skirti pinigai būtų tikslingai naudojami, nurodžiau patikrinti ne tik šiuo metu Lietuvos kariuomenės vykdomus įsigijimų konkursus, bet ir jau pasirašytas sutartis, ypač, atkreipiant dėmesį į tuos konkursus, kuriuose dalyvavo tik vienas tiekėjas“, – J. Olekas cituojamas Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Pranešime patiekiama informacija, kad krašto apsaugos sistemoje centralizuotus pirkimus vykdo penkios organizacijos – Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba, Infrastruktūros plėtros departamentas ir Vyriausybinių ryšių centras prie KAM.
Pernai daugiausiai – 230 – centralizuotų pirkimų vykdė Lietuvos kariuomenė.
Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba per šį laikotarpį įvykdė 120, Infrastruktūros plėtros departamentas – 26, Krašto apsaugos ministerija - 23, Vyriausybinių ryšių centras – 12 centralizuotų pirkimų.
Antradienį kilo skandalas, kai VPT paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje.
Tarnyba pranešė, kad 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų.
Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.
Virtuvės įrankių pirkimas buvo didelės sutarties su bendrove „Nota bene“ dalis. Kariuomenė yra sudariusi preliminarią maždaug 1,6 mln. eurų sutartį, jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą. Ši buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas teigia, kad skandalas yra pernelyg išpūstas, nes virtuvės reikmenų pirkta už 4 tūkst. eurų, o ne 1,6 mln. eurų, kaip nuskambėjo viešojoje erdvėje, taip pat kilus įtarimams dėl per didelės kainos kariuomenė pati ėmėsi žingsnių išsiaiškinti, ar čia nėra korupcijos požymių.
Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus apie įtartinus kariuomenės pirkimus, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei reikalauja atsakomybę už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą socialdemokratą J. Oleką.
Šis aiškina, kad virtuvės reikmenys nenaudojami ir siekiama išsiaiškinti galimą sukčiavimą.
Pasak ministro, Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokurorai iš pradžių tyrimą pradėję vėliau tyrimą nutraukė.
J. Olekas teigė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30 proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis perkeltas į kitas pareigas.
DELFI ir BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas. Kariuomenės vadas J.V. Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas dirbti į Jungtinį štabą.
A. Butkevičius laukia atsakymų
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį pranešė laukiantis krašto apsaugos ministro J. Oleko atsakymų apie kariuomenės brangiai įsigytus virtuvės reikmenis, tačiau vertindamas preliminarius duomenis pabrėžia, kad ministras į problemą reagavo tinkamai.
„Aš, kaip ministras pirmininkas, turiu iki galo išsiaiškinti, kad būtų užbaigtas tyrimas, kad būtų galima sudėti visus taškus, gaunant išsamią informaciją iš Krašto apsaugos ministerijos, iš Lietuvos kariuomenės, ir krašto apsaugos ministras šitą informaciją artimiausiu metu man turės pateikti“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras.