„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kur nėra įtvirtinta partnerystė tarp vyro ir moters. Šiandien Vyriausybė žengė labai svarbų žingsnį, kuris leis užtikrinti deramą dešimčių tūkstančių porų ir jų vaikų teisių bei interesų apsaugą. Tikiuosi, kad ir Seimas paseks Vyriausybės pavyzdžiu priimdamas Lietuvos žmonėms reikalingas pataisas“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Kaip siūloma įstatymo projekte, partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, tai yra, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.
„Partneryste būtų laikomas tik toks bendras vyro ir moters gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, – teigia teisingumo ministras.
Kita vertus, siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais, kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu tokių yra.
Šios pataisos leistų labiau apsaugoti ne santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio interesus ir teises. Tai išspręstų tokias praktines problemas kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti prezumpciją, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.
„Prieš metus atliktos sociologinės apklausos duomenimis, vyro ir moters partnerystei pritaria absoliuti dauguma šalies gyventojų – net 84 proc. Partnerystės įteisinimas Lietuvoje aktualus maždaug 200 tūkstančių asmenų, nes apie 100 tūkstančių porų gyvena nesusituokę“, – pažymi J. Bernatonis.
Teisingumo ministerija pataisas pakartotinai teikė po to, kai Vyriausybei tobulinti jas grąžino Seimas. Šios pataisos taip pat buvo suderintos su suinteresuotomis institucijomis bei viešai paskelbtos Teisės aktų informacinėje sistemoje konsultacijoms su visuomene.
Pataisomis taip pat siekiama užtikrinti teisinį aiškumą užpildant teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad dar 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas nėra galiojantis.
Premjeras Algirdas Butkevičius atmetė teiginius, kad šios Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisos staigiai buvo įtrauktos į Vyriausybės darbotvarkę
„Niekas neatsitiko staiga, tik aš praėjusį kartą buvau nustebęs, kad viešojoje erdvėje buvo pasirodę, neva staiga šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės. Po tam tikrų kaltinimų Vyriausybei, kad ji dėl kažkokių nutarimų nesilaikiusi procedūrų įtraukiant kai kuriuos įstatymo projektus, Vyriausybės nutarimus į darbotvarkę, tai aš dabar laikausi labai griežtos ir principingos pozicijos, ir jei yra gauta kokių nors pastabų (...) ir jei jie nebūna apsvarstyti, aš į darbotvarkę neleidžiu įtraukti nei Vyriausybės nutarimo projektų, nei įstatymo projektų. Šiandien buvo įtraukta dėl to, kad į visas pastabas ir pasiūlymus po praėjusio karto buvo atsižvelgta , (...) jokių papildomų pastabų gauta nebuvo “, – žurnalistams Vyriausybėje sakė Ministras Pirmininkas.