Šį rajoną galima būtų apibūdinti dvejopai. Visi jo gyventojai milijonieriai, tačiau vieni valdo žinomas įmones, kiti – vos kelis darbuotojus turinčias kontoras.

Riešutų magnato sklypas

Registrų centro duomenimis, vienas iš sklypų šioje teritorijoje priklauso verslininkui, riešutų ir džiovintų vaisių platintojos, bendrovės „Arimex“ įkūrėjui Arnui Jurskiui.

Šalia jo sklypo, valstybinėje žemėje yra tankiai suaugusi gyvatvorė, tiesa, mažas plyšelis, pro kurį galima patekti į teritoriją, yra paliktas. Žurnalistai, apsilankę teritorijoje kartu su Vilniaus savivaldybės valdžia, būtent šalia šio sklypo valstybinėje žemėje išvydo išgrįstą didžiulį ratą, šalia stovintį batutą, kabančias sūpynes ir visas šis „gėris“, Registrų centro duomenimis, yra valstybinėje žemėje.

Užgrobta valstybinė žemė Žvėryne

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) užfiksavo, kad šalia sklypo valstybinė žemė yra užimta želdiniais, tvorų užfiksuota nebuvo. Kaip NŽT informavo DELFI, Vilniaus miesto skyriaus 2016-07-04 žemės sklypo savininkas pakartotinai buvo kviečiamas atvykti į skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir/ar administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Tačiau šio sklypo savininkas laiku nepasirodė ir nepranešė apie neatvykimo priežastis.

Su pačiu A. Jurskiu nepavyko susisiekti ir DELFI, jis neatsakė į žurnalistės siųstus elektroninius laiškus.

Sklypas priklauso verslininkams, turintiems vos kelis darbuotojus

Kitas sklypas Žvėryne, Neries pakrantėje, Registrų centro duomenimis, priklauso trims bendrasavininkams: Snaigei Urbonei, Aurimui Rageliui ir Vytautui Rageliui. Visi šie trys asmenys turi po įmonę, kuriai vadovauja.

S. Urbonė – apskaitos, audito įmonės UAB „Meka“ vadovė, A. Ragelis – automobilių nuomos įmonės UAB „Machas“ direktorius, V. Ragelis – apskaitos, audito, konsultacijų paslaugų įmonės UAB „Apskaita“ vadovas. Visos šios tris įmonės turi vos kelis darbuotojus („Meka“ - vieną darbuotoją, „Machas“ – du, „Apskaita“ – taip pat du) taip pat šios įmonės yra įsikūrusios tuo pačiu adresu – Širvintų g. 34 A. Beje, šis pastatas daug panašesnis į gyvenamąjį namą, o ne į kontorą.

Širvintų g. 34A

NŽT ir šiuo atveju užfiksavo, kad šalia sklypo valstybinė žemė yra užimta želdiniais. Vis dėlto sklypo savininkas institucijai surašė pasiaiškinimą, jog valstybine žeme nesinaudoja, nėra jos kaip nors užtvėrę (nėra tvorų), o tankiai suaugę medžiai, kurie formuoja užtvarą patekti į valstybinę žemę, priklauso ne jiems, ir jeigu bus nuspręsta želdinius šalinti, jie pretenzijų nekels.

Nė su vienu iš sklypo bendrasavininkų DELFI susisiekti nepavyko, nebuvo atsakyta į telefono skambučius nurodytų įmonių kontaktiniais telefonais.

Sklypas su šunimis valstybinėje žemėje priklauso žinomam verslininkui

Kai žurnalistai kartu su Vilniaus miesto valdžia vaikščiojo paupiu ir apžiūrinėjo užgrobtą Neries pakrantę, viename sklype visus pasitiko piktų šunų lojimas. Taip pat, pasak savivaldybės atstovų, šalia šio sklypo valstybinėje žemėje yra savavališkai įrengta tvora, mūriniai stulpeliai, varteliai, trinkelės ir įsirengtas dirbtinis vandens telkinys valstybinėje žemėje.

Sklypas, Registrų centro duomenimis, priklauso verslininkui Vygantui Sliesoraičiui. V. Sliesoraitis yra energetikos bendrovės „Enerstena“ vadovas, taip pat dirba įmonių „Kauno regiono keliai”, „Alma Littera” ir „Kelprojektas” valdybos nariu. Jis taip pat yra buvęs bendrovių „Žemaitijos pienas”, „Yglė” ir „Panevėžio statybos trestas” valdybų nariu. V. Sliesoraitis yra ėjęs UAB „Kardiolita“ direktoriaus, DNB banko regiono vadovo, SEB banko padalinio vadovo pareigas.

„Jokių tvorų nėra. Ten tvoros nėra, aš jums dar kartą sakau. Ten tvora seniai nugriauta, tas užfiksuota. Ten gyvena dukra ir ji reikalus tvarko. Aš jums daugiau pakomentuoti negalėčiau. Niekaip nevertinu, nes ten tvoros nėra. Aš daugiau niekaip negalėčiau pakomentuoti. Viso geriausio“, – BNS anksčiau apie sklypą kalbėjo V. Sliesoraitis.

Tačiau DELFI žurnalistai lankėsi šalia sklypo esančioje teritorijoje ir užfiksavo ne tik žemą tvorą, bet ir už tvoros valstybinėje žemėje lakstančius palaidus šunis. NŽT dar laukia V. Sliesoraičio tarnyboje, kad šis paaiškintų, kodėl užėmė valstybinę žemę, tačiau savininkas prašė nukelti susitikimo datą, kadangi negali dalyvauti.

Teritorijoje įsikūręs ir šešėlio lydėtas verslininkas

Dar vienas sklypas teritorijoje, Registrų centro duomenimis, priklauso nekilnojamojo turto įmonės „SKR Baltic“ vadovui Sauliui Skrėbei. Jis ne kartą yra pats mindęs teismų slenkstį dėl įtartinų žemės naudojimo klausimų bei ryšių su buvusiu NŽT direktoriaus pavaduotoju.

Dėl jo privataus sklypo taip pat jau vyko teisminiai ginčai. Pasak NŽT atstovų, dar 2005-04-13 vietoje buvo patikrintas žemės sklypas ir užfiksuota, kad valstybinė žemė yra užtverta tvoromis. Savininkai įpareigoti atlaisvinti valstybinę žemę. Pakartotinai patikrinus nustatyta, kad įpareigojimas atlaisvinti valstybinę žemę nėra įvykdytas. Kadangi pakartotinio patikrinimo metu užfiksuota, kad šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje žemės sklypo dalyje aptverta tvora (užimta apie 753 kv. m). Statybos inspekcija su ieškiniu kreipėsi dėl šios tvoros pašalinimo ir 2012-05-22 teismas įpareigojo nugriauti tvorą ir malkinę.

Dabar liko tik želdiniai ir savininko naudojama bei tvarkoma teritorija. Priekyje nėra jokių medžių, tad sklypo savininkui atsiveria tiesus vaizdas į Nerį.

Su pačiu S. Skrėbe DELFI susisiekti nepavyko, mat, paskambinus oficialiu įmonės „SKR Baltic“ kontaktu, buhaltere prisistačiusi moteris paaiškino, kad visi atostogauja, direktorius vasarą įmonėje būna retai, o nei jo mobilaus telefono numerio, nei elektroninio pašto ji neturi.

Sklype prie Neries gyvena buvusi futbolo rėmėjų šeima

Dar vienas sklypas, dėl kurio jau vyko teisminiai ginčai, Registrų centro duomenimis, priklauso Jūratei Breikštienei ir jos vaikams. Žiniasklaidoje skelbta, kad J. Breikštienė yra buvusi Algimanto Breikšto žmona, o jis kadaise valdė aukščiausioje lygoje žaidusią futbolo komandą „FC Vilnius“. Žiniasklaidoje skelbta, kad jis 2014 metais teismo buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Dėl šio sklypo taip pat dar 2005 metais NŽT surašė nurodymus pašalinti tvoras, esančias valstybinėje žemėje. Teismas yra priėmęs sprendimą skirti baudą savininkei, o 2012-07-20 teismo sprendimu yra tenkintas Statybų inspekcijos ieškinys ir žemės sklypo savininkė įpareigota nugriauti tvorą.

Dabar sklype tvorų taip pat nebėra, o valstybinėje žemėje liko tik želdiniai, taip pat priešais nėra nė vieno medelio, kuris sklypui užstotų vaizdą į Nerį.

Tvora valstybinėje žemėje šalia „Tele2“ vadovo sklypo

Prie vieno iš sklypų valstybinėje žemėje stūkso sena tvora, kuri apsunkina praėjimą Neries pakrante. Sklypas, Registrų centro duomenimis, priklauso „Tele2” vadovui Petrui Masiuliui su žmona. Tačiau, P. Masiulio teigimu, tvora šalia jo sklypo priklauso ne jam, jis nežino, kas yra tvoros savininkas, ir kai pirko sklypą, tvora jau stovėjo.

„Tvora įrengta apie 1955 m. Ji jau buvo, kai įsigijau sklypą. Tvora man nepriklauso ir griauti jos negaliu, tai būtų pažeidimas. Tuo pat metu neturiu jokių pretenzijų, jei savininkas - nesvarbu, ar tai savivaldybė, ar dar kas – ją nugriaus“, - komentavo P. Masiulis.

„Tele2“ vadovas buvo vienintelis, kuris atsakė į žurnalistų klausimus ir teigė visai neprieštarausiantis, jeigu dviračių takas savivaldybės bus tiesiamas šalia jo sklypo.

„Diskusijoje, kurios šiuo metu vyksta dėl Birutės gatvės sklypų, užimu labai paprastą poziciją. Niekada neprieštaravau ir jokiais būdais netrukdžiau valstybės ir savivaldos institucijoms, priešingai, džiaugčiausi sutvarkytu ir gražiai įrengtu paupiu“, - komentavo P. Masiulis.

P. Masiulis neslėpė, kad jis tvarko ir naudojasi šalia esančia valstybine žeme, tačiau teigė, kad jis turi tokį leidimą ir nepažeidžia jokių teisės aktų.

Prie Neries – ir B. Lubio našlės „rūmai“

Registrų centro duomenimis, šioje teritorijoje yra ir vienu turtingiausiu laikyto Lietuvos verslininko Bronislovo Lubio našlės Lydos Lubienės sklypas. Tiesa, šis sklypas iš visų šiek tiek išsiskiria. Vieninteliam šiam sklypui buvo leista nusipirkti šalia esantį valstybinės žemės gabalėlį.

Žvėryno bendruomenė bandė kovoti su tokiu Neries pakrantės pardavinėjimu, tačiau jų kova buvo bergždžia.

Vis dėlto, anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad kol nebuvo išsipirkęs sklypo, B. Lubys valstybinę žemę buvo taip pat užsitvėręs. Registrų centro duomenimis, dalis L. Lubienės želdynų ir dabar išsikiša į valstybinę žemę. Norinčių išsipirkti Neries pakrantę buvo ir daugiau, tiesa bent kol kas prie daugumos sklypų užimta žemė išlieka valstybinė.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.