A. Yamancan kalba Recepo Tayyipo Erdoğano vyriausybės vardu. Ji kartoja prezidento teiginius apie įtaką iš užsienio, tai yra iš JAV Pensilvanijos valstijoje gyvenančio dvasininko Fethullah Güleno. Savo nuomonę ji pagrindžia Turkijos istorija. Iki šiol visi perversmai vyko esant kokiems nors neramumams.

1960 m. perversmas įvyko dėl to, kad valdančioji Demokratų partija stipriai atlaisvino vadžias religijai, bet tuo pat metu labai ribojo žodžio laisvę.

1971 m. Turkija patyrė didelių ekonominių sunkumų: gatvėse vyko masiniai neramumai, metinė infliacija pasiekė 80 proc.

Nuo 1971 iki 1980 m. pasikeitė 11 premjerų, stabilumo vis tiek nebuvo, ekonomika stagnavo, dešiniosios ir kairiosios grupuotės siautėjo gatvėse, taigi įvyko trečiasis perversmas.

Ketvirtasis buvo 1997 m., bet jis vadinamas postmoderniuoju, nes kariuomenė pateikė rekomendacijas vyriausybei, kuri neturėjo kitos išeities tik su viskuo sutikti – vėliau vyriausybė pasitraukė.

„Man jau 50 metų ir paskutinį kartą tankus gatvėse mačiau 1980 m.“, - sako ambasadorė A. Yamancan.

Pašnekovė teigia, kad jeigu perversmininkams būtų pasisekę, greičiausiai šalis būtų įsitraukusi į pilietinį karą: „Tai galėjo mus atvesti į pilietinį karą", - teigia ambasadorė.

Aydan Yamancan

Ar Turkija dar demokratija?

Ambasadorė sako, būtų galėjusi tikėtis, kad parlamentą atakuos „Islamo valstybė“ arba teroristine organizacija paskelbta Kurdų darbininkų partija (PKK), bet ne šalies karinės pajėgos.

Pasak A. Yamancan, perversmininkai iš oro atakavo tą parlamento dalį, kur įsikūręs premjero Binali Yıldırımo biuras. Kita pastato dalis, kur posėdžiauja Nacionalinė Asamblėja, beveik neapgadintas.

Būtent ten visos politinės partijos paskelbė deklaraciją, kad neremia perversmo. Šiai deklaracijai pritarė ne tik valdančioji proislamiška Teisingumo ir plėtros partija (AKP), bet ir kemalistiška Respublikonų liaudies partija (CHP), euroskeptiška Nacionalistinė veiksmo partija (MHP) ir prokurdiška Liaudies demokratinė partija (HDP).

„Toks jausmas, kad tiesiai į tave važiuoja mašina, kurią vairuoja tavo brolis. Tai neįtikėtina“, - kalba ambasadorė.

Pašnekovės pozicija labai aiški: kad ir kokia bloga būtų valdančioji partija, karinės pajėgos negali nepaklusti civilių kontrolei. Tai vienas esminių demokratinės politinės sistemos bruožų, civilių kontrolės karinėms pajėgoms iš Turkijos ypač reikalauja Europos Sąjunga.

Perversmas Turkijoje

Tačiau ar Turkija vis dar demokratija?

Po žlugusio perversmo šalyje prasidėjo masiniai areštai, dešimtys tūkstančių pareigūnų atleista, įtarus ryšiais su neva perversmą organizavusiu ar įkvėpusiu F. Gülenu ir jo judėjimu „Hizmet“.

Paskutiniais duomenimis, po pučo buvo suimta daugiau nei 6000 karinio personalo, atleista daugiau nei 9000 policijos pareigūnų, nuo pareigų nušalinta apie 3000 teisėjų, atleista apie 15 200 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų, atsistatydinti liepta daugiau nei 1500 universitetų dekanų, atleista daugiau nei 8700 Vidaus reikalų ministerijos ir 1500 Finansų ministerijos bei 257 premjero biuro darbuotojų.

„Skaičiai atrodo labai dideli, bet neužmirškite, kad šalyje yra 80 mln. gyventojų“, - pastebi ambasadorė. Turkijos ginkluotosios pajėgos yra antros didžiausios NATO po JAV ir siekia apie 426 tūkst.

Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, žmogaus teisių organizacijos skambina pavojaus varpais ir ragina Turkiją laikytis įstatymo viršenybės bei galimus perversmininkus teisti individualiai.

Ambasadorė į klausimą apie tūkstančių žmonių atleidimą ir įkalinimą atsako paprastai: „Suprantate, viskas taip šviežia, dar neišgaravo šūvių smogas, todėl tokia ir reakcija. Iš kitos pusės, tvyro išdavystės jausmas, keliami klausimai, kas už to slypi. Todėl karinėse pajėgose dalis žmonių įkalinta, bet kiti tiesiog atleisti arba nušalinti nuo darbo – jie neįkalinti. Jų paprašyta nedirbti, kol vykdomas tyrimas. Kodėl? Vyriausybė sako, kad už perversmo kyšo F. Güleno judėjimo ausys. Iš apklausų tai tampa vis aiškiau“.

Pats F. Gülenas neigia inspiravęs perversmą.

Perversme dalyvavusių Turkijos karių sulaikymas

Visur regi F. Güleno ranką

A. Yamancan aiškina, kad F. Güleno judėjimas veikia taip: judėjimo administruojamose mokyklose mokosi daug neturtingų jaunuolių, kuriems padedama. Jos teigimu, vienas iš perversmininkų per apklausas neva atskleidė, kad judėjimo žmonės jam padėjo įstoti į karo akademiją nutekindami egzamino klausimus.

Bėgant metams perversmininko pareigos kariuomenėje kilo ir atėjo diena X, kai perversmo naktį iš jo paprašyta į štabą įleisti specialiųjų operacijų karius, kurie turėjo priversti generalinio štabo vadą, generolą Hulusi Akarą pasirašyti po perversmininkų skelbiama deklaracija apie perimamą valdžią.

Pasak ambasadorės, jos turimais duomenimis, generolą perversmininkai smaugė diržu, tačiau tikslo vis tiek nepasiekė.

„Jeigu generalinio štabo vadas būtų po tuo pasirašęs, būtų paklususios visos karinės pajėgos. Juk žinote, kad karinėse pajėgose klausoma vado, niekas nekvestionuoja vyriausių pareigūnų sprendimų. Bet jis pasipriešino ir tai viena priežasčių, kodėl perversmas apsiribojo Ankara, Stambulu ir Izmiru. O Izmire vadas irgi pasitaikė labai protingas žmogus. Jis gavo instrukcijas, jos jam pasirodė labai keistos. Tada jis iškart susisiekė su už save viršesniu pareigūnu. Šis jau turėjo informacijos apie perversmą ir pasakė neklausyti perversmininkų. Dėl šios priežasties Izmire neįvyko nieko baisaus“, - sako ambasadorė.

Fethullah Gülenas

Tiesą sakant, F. Güleno judėjimui ambasadorė priskiria ir visą Turkiją sukrėtusią bylą, pavadintą Ergenekon vardu. Turkijoje šiuo metu apskritai visos blogybės siejamos su F. Güleno vardu. Ankara pareikalavo JAV išduoti F. Güleną.

2007 m. Turkijos policija vienoje Stambulo landynėje aptiko 27 rankines granatas, pranešta, kad ginklai priklauso ultra-nacionalistinei organizacijai Ergenekon, kuri esą siekė nuversti AKP ir R.T. Erdoğano valdžią. Suimti – 275 žmonės.

Laikoma, kad šia operacija buvo siekta atsikratyti kariuomenės viršenybės – pradėta daugybė tyrimų prieš karinį establišmentą, daug aukštų kariuomenės pareigūnų buvo apkaltinti norėję nuversti AKP valdžią, buvo įkalinti, bet vėliau labai staigiai paleisti.

Turkijos ambasadorė sako, kad kaltinimai kariniam personalui šioje byloje buvo sufabrikuoti teisinėje sistemoje dirbusių F. Güleno judėjimo atstovų, kurie neva norėjo į karines pajėgas infiltruoti savus žmones.

„Tai buvo giulenistų pakištukas“, - teigia A. Yamancan. Giulenistų pakištuku vadinama ir 2013 m. visą šalį sukrėtusi korupcijos byla, kurioje įtarimai vedė prie valdančiosios AKP politinės jėgos.

Koks F. Güleno judėjimo atstovų tikslas? „Perimti valdžią Turkijoje. Galiausiai, reikia suvokti, kad tai religinis judėjimas, kuris nori pakeisti Turkijos trajektoriją nuo sekuliarios valstybės prie religinės, pereiti prie šariato teisės ir panašiai“, - gąsdina ambasadorė.

Aydan Yamancan ir Eglė Samoškaitė

Ramina dėl mirties bausmės

A. Yamancan sako, kad po žlugusio perversmo, kuris pareikalavo daugiau nei 200 gyvybių, visuomenė yra įpykusi, reikalauja griežtai bausti perversmininkus, nori mirties bausmės. „Turkija dabar bando išgyventi“, - sako pašnekovė.

Tačiau ambasadorė sako, kad mirties bausmė gali būti ir neįteisinta. Jos teigimu, ši idėja iškelta tvyrant dideliam pykčiui.

„Suprantate, žmonės gatvėse šaukia, kad nori egzekucijų išdavikams, nori, kad jie būtų nužudyti. Negali elgtis taip, lyg negirdėtum tokių pareiškimų. Negali paprašyti žmonių išeiti į gatves prieš perversmininkus ir paskui visiškai neklausyti, ką jie sako. Viskas labai šviežia. Laužas dar garuoja. Vyriausybė privalo atsižvelgti į tai, ko žmonės reikalauja. Tačiau iš kitos pusės mes esame Europos Tarybos nariai, Turkijoje mirties bausmė uždrausta nuo 2004 m.", - sako ambasadorė.

Šiuo metu Turkijoje galioja nepaprastoji padėtis.

„Žmonės kalba apie mirties bausmę, bet tai nereiškia, kad tai būtinai nutiks", - teigia A. Yamancan.

Vadinasi, tai tarsi visuomenės nuraminimo būdas? „Taip, tikriausiai", - sako pašnekovė.

Išgelbėjo į gatves išėję žmonės

DELFI primena, kad perversmą Turkijoje bandyta įvykdyti naktį iš liepos 15 dienos į liepos 16 dieną. Perversmo organizatoriai savo veiksmus paankstino, nes Turkijos žvalgyba pastebėjo „neįprastą veiklą“ kariuomenėje.

Perversmininkams taip pat nepasisekė sučiupti vidaus reikalų ministro Efkano Ala, kuris nepasirodė fiktyviame saugumo pasitarime Ankaroje. Ministras suformavo antikrizinę komandą.

Tačiau labiausiai perversmo organizatoriams nepasisekė dėl to, kad iš Marmario orlaiviu išskridęs prezidentas R.T. Erdoğanas mobiliojo telefono programėle FaceTime kreipėsi į visuomenę per privačią televiziją „CNN Turk" ir paragino išeiti į gatves. Žmonės masiškai atsiliepė į politiko kvietimą ir iš esmės išgelbėjo režimą.

Turkijos spauda skelbė, kad pučą surengė iki 2015 metų Turkijos karinėms oro pajėgoms vadovavęs generolas Akinas Ozturkas. Tačiau A. Ozturkui priskiriamas tik planavimas. R.T. Erdoğanas dėl paties perversmo kaltina F. Güleną, o jo judėjimą jau anksčiau yra paskelbęs teroristiniu.