Atsisakė pratęsti pasus?

Daiva socialiniame tinkle aprašė problemą, kad jos giminaičių vaikai atsisako Lietuvos pilietybės, nes valdininkai nesutvarko reikiamų dokumentų. Šis įrašas sukėlė daugybę diskusijų, į kurias įsijungė ir pats ambasados konsulas, bei sulaukė didžiulio lietuvių dėmesio.

„Dvi mano pusbrolio dukrytės atsisako Lietuvos pilietybės, nes Švedijoje esančioje Lietuvos ambasadoje, nuėjus pratęsti pasų galiojimo išgirdo, kad jos Lietuvai nereikalingos. Kai paklausė, kodėl, išgirdo, kad nemoka Lietuvai mokesčių. Mergina, pasakė, kad iš Lietuvos išvažiavo 13 - os metų, tad jokių mokesčių dar nemokėjo. Lietuvos amabasadoje pasiūlė kreiptis į Švedijos tarnybas dėl Švedijos pilietybės. Tai ir padarė. Dabar laukia, kol bus priimtas sprendimas ir gaus Švedijos pilietės pasą. Kadangi sesę lydėjo jaunesnioji sesuo, tai ir ji jau priėmė sprendimą, kai ateis metas tvarkyti dokumentus, į Lietuvos ambasadą nebesikreips“, - socialiniame tinkle rašė moteris.

Toliau moteris pateikė dar vieną istoriją, tačiau ji baigėsi gerai: „Kita istorija su Norvegijoje reziduojančia Lietuvos ambasada dar įdomesnė. Mano pusbrolis ir jo žmona - lietuviai, kai pateikė dokumentus sūnui gauti Lietuvos piliečio pasą, ambasados darbuotoja paprašė įrodymų, kad jis ne Norvegijos pilietis. Tėvai sako pažiūrėkite, mes tėvai lietuviai, mūsų sūnus taip pat. Šią situaciją greitai išsprendė pats ambasadorius, paaiškinęs darbuotojai, kaip ir kas yra Lietuvos pilietis. Ambasadorių paprašė pakviesti pusbrolis, bet ar visi žmonės, kurie kreipiasi į ambasadą pagalbos, yra atkaklūs ir žino, kaip elgtis.“

Istorijoje mato daug netikslumų

Lietuvos ambasados Švedijos karalystėje konsulas Mindaugas Grigas paneigė šią socialiniame tinkle plintančią istoriją ir teigė, kad per trejus metus neprisimena nė vieno panašaus atvejo.

„Visų pirma pabandžiau atsiminti šį seserų atvejį – deja, tačiau tikrai neatsimenu nieko panašaus per savo trejų metų konsulavimą ambasadoje. Ponia Daiva perpasakoja savo pusbrolio dukrų istoriją. Iš kelintų lūpų išgirstą – galiu tik spėlioti, tačiau viskas skamba labai blogai. Pradėsiu nuo posto pradžios: „Dvi mano pusbrolio dukrytės atsisako Lietuvos pilietybės, nes Švedijoje esančioje Lietuvos ambasadoje, nuėjus pratęsti pasų galiojimo išgirdo, kad jos Lietuvai nereikalingos. Galit patikėt, taip ir buvo pasakyta.“ Šioje vietoje atsiranda pirmas netikslumas - per paskutinius trejus metus LR ambasadoje nebuvo nė vieno pilietybės atsisakymo atvejo. Kodėl? Todėl, kad Švedija savo pilietybę siūlo asmenims, pragyvenusiems 5 ir daugiau metų šalyje, ir nereikalauja atsisakyti savo turimos pilietybės“, - komentavo M. Grigas.

Konsulo teigimu, ambasadoje nebuvo pasakyta, kad piliečiai nereikalingi Lietuvai: „Vadinasi ir atsisakyti LR piliečiui savo pilietybės, prieš įgyjant Švedijos, nereikia. Pilietybės dažniausiai netenkama, kai apie antros pilietybės faktą būna informuojamas Migracijos departamentas. Ir tai dar visas procesas pakankamai ilgai užtrunka. Bandau įsivaizduoti save sakantį LR piliečiui, kad jis nereikalingas Lietuvai. Na, šioje vietoje aš tikrai nesugebėsiu ką nors pakomentuoti. Nemanau, kad sugebėsiu įrodyti, kad kažko nesakiau, tačiau protingi žmonės tikrai supranta, kad tai yra, švelniai tariant, netiesa.“

Konsulo teigimu, toliau moters pasakojime taip pat atsiranda netikslumų: „Antra posto dalis: „Kai paklausė, kodėl, išgirdo, kad nemoka Lietuvai mokesčių. Mergina, pasakė, kad iš Lietuvos išvažiavo 13 - os metų, tad jokių mokesčių dar nemokėjo. Lietuvos amabasadoje pasiūlė kreiptis į Švedijos tarnybas dėl Švedijos pilietybės“.

Ponai ir ponios, konsului, priimančiam dokumentus paso keitimui ar išdavimui mažiausiai rūpi ar asmuo moka mokesčius, ar nemoka, o jei moka, tai kam moka: Lietuvai, Švedijai ar Zanzibarui. Tai nieko bendro neturi nei su konsulinio pareigūno veikla, nei su pasų keitimu išdavimu. Aš ne VMĮ darbuotojas.

Mane domina vienas klausimas – ar asmuo yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Švediją, kadangi pagal LR įstatymus, pilietis, išvykęs ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui iš šalies, privalo deklaruoti savo išvykimą. Tai gali padaryti pats per elektroninius valdžios vartus, arba atvykęs į ambasadą. Ką visi piliečiai, besikreipiantys dėl paso keitimo, sėkmingai ir daro. Dokumentus paso keitimui ambasadoje pateikti gali asmenys, deklaravę išvykimą iš Lietuvos, kitu atveju pilietis traktuojamas kaip Lietuvos gyventojas ir pasą turi keisti Lietuvoje. Jei pilietis dėl kažkokių priežasčių nenori tos gyvenamosios vietos deklaruoti, o pasas jau negalioja - ne bėda, mes išduodame asmens grįžimo pažymėjimą ir asmuo vyksta su juo į Lietuvą, kur pasikeičia pasą.“

Tiesa, vėliau socialiniame tinkle moteris patikslino, kad istorija vyko seniai – 2013 metais.

URM: procedūros atliekamos griežtai laikantis teisės aktų

Užsienio reikalų ministerija, reaguodama į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius pasakojimus apie Lietuvos atstovybių darbuotojų veiksmus teikiant konsulines paslaugas – priimant dokumentus dėl Lietuvos pilietybės ar išduodant pasus – pabrėžia, kad šios procedūros atliekamos griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o skundai dėl galimų pažeidimų yra nedelsiant ištiriami.

"Konsuliniai pareigūnai, teikdami konsulines paslaugas, reikalauja tokių dokumentų, kokius nustato teisės aktai. Deja, pasitaiko atvejų, kai teisės aktų reikalavimai asmenims atrodo pertekliniai ar nekorektiški. Patvirtiname, kad iš asmenų nėra reikalaujama informacijos ar dokumentų, pagrindžiančių mokesčių Lietuvos Respublikoje mokėjimą ar nemokėjimą. Kiekvienas asmenų nusiskundimas ar pageidavimas, gautas laiku, nustatyta tvarka ir laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų yra kruopščiai nagrinėjamas", - rašome URM komentare.

Lietuvos diplomatinės ir konsulinės įstaigos per metus išduoda daugiau kaip 22 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečio pasų, daugiau kaip 1300 asmens tapatybės kortelių, priimami dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Tokių dokumentų rinkinių pernai priimta daugiau kaip 1700.