Kol kas Hidrometeorologijos tarnybos patalpos Vilniuje modernizuojamos, tiesa, remontai tęsiasi jau keletą metus. O atvažiavusius prie pastato pasitinka kuklus vaizdas. Tarnyba nutolusi nuo miesto centro, o jos patalpos dvelkia senove, viduje daug senų baldų ir remonto detalių. Daug kas mano, kad Hidrometeorologijos tarnyba yra viena skurdžiausių lyginant su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijoms, tačiau paradoksalu tai, kad jos vadovų turto deklaracijose puikuojasi bene didžiausios pinigų sumos.

„Jeigu kalbant apie vidutinį atlyginimą ministerijos valdymo sričių įstaigose, mūsų atlyginimas yra vienas iš žemiausių. Prieš keletą metų ministerija darė tyrimą ir rezultatai buvo pateikti, tai iš tų rezultatų mes vieni žemiausių“, - anksčiau duodamas interviu DELFI kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius Saulius Balys.

Turtas vienas iš didžiausių

Nors pats Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius S. Balys yra sakęs, kad jo tarnyba gauna patį mažiausią finansavimą iš Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, mažiausius atlyginimus ir yra pati skurdžiausia, pažvelgus į vadovų turto deklaracijas susidaro priešingas vaizdas – „skurdžiausios“ tarnybos vadovai yra vieni turtingiausių šios srities valdininkų.

S. Balys tarnyboje dirba nuo 2006 metų, daug laiko jis ėjo direktorės pavaduotojo pareigas, direktoriumi dirba nuo 2015 metų birželio mėnesio, anksčiau yra dirbęs darbovietėse privačiame sektoriuje.

S. Balio turto deklaracijos duomenys buvo pateikti už 2014 metus, tuo metu jis ėjo tik tarnybos direktorės pavaduotojo pareigas. Iš viso buvo deklaruota 324 575 litų (94 003 eurai) turto, iš jų nekilnojamojo turto registre registruotinų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė 51 tūkstantis, žemės sklypų vertė 55 tūkstančiai, kelių transporto priemonių vertė 12 tūkstančių, akcijų vertė 2250, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma 204 325 litų. Paskolų nėra deklaruota.

Tiesa, S. Balio turtas nuo 2008 metų pakito nežymiai. Naujausiais pateiktais duomenimis už 2015 metus jo turtas net šiek tiek sumažėjo ir siekia 86 173 eurus (297 538 litus).

O štai kitokia situacija yra su buvusia ilgamete Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktore, o dabar pavaduotoja Vida Auguliene, kuri apskritai yra viena turtingiausių Aplinkos ministerijos valdininkių. Jos turto deklaracijos duomenys, kurie buvo pateikti 2015-04-29 už 2014 metus rodo, kad tuo metu buvo deklaruota turto už beveik pusę milijono litų (492 986 litų, 142 778 eurai), iš jų nekilnojamojo turto registre registruotinų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė 188 tūkstančiai, žemės sklypų vertė 162 200, kelių transporto priemonių vertė 15 tūkstančių, akcijų vertė 15 tūkstančių, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma 112 786 litų. Paskolų nėra deklaruota.

Pagal viešai skelbiamu duomenis, 2008 metais jos turtas siekė kur kas mažiau – 178 134 litų (51 591 euras), visus tuos metus iki dabar ji dirbo toje pačioje tarnyboje. Pagal naujausius turto deklaracijos duomenis, valdininkės turtas per metus išaugo įspūdingai, nors 2015 metais ji jau ėjo tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigas. Jos deklaruotas turtas siekia 264 415 eurų (912 972 litų).

Tai reiškia, kad jos turtas apytiksliai per metus išaugo 121 637 eurais arba beveik puse milijono litų - 419 986. Nors pagal viešai skelbiamą informaciją, koks V. Augulienės atlyginimas buvo 2015 metais, ji per metus galėjo uždirbti maždaug 15 192 eurus arba 52 454 litus. Tiesa, pati V. Augulienė teigė, kad jos turtas išsaugo dėl to, kad ji nekonvertavo valiutos iš litų į eurus, deklaruodama buto vertę, tačiau po to teigė, kad jos buto vertė apskritai labai išaugo ir yra verta panašios sumos.

Palyginimui kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovai turto turi deklaravę mažiau. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkė, pareigose dirbanti jau septynerius metus, Laura Nalivaikienė turi 85 348 eurų turto. Daugybę metų Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje (VSTT) dirbanti ilgametė buvusi direktorė Rūta Baškytė turi 115 tūkstančių eurų turto. Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas deklaravo 31 581 eurą turto. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius Vytautas Eidikonis atmetus paskolas turi 26 968 eurų turto. Paradoksalu, tačiau už „skurdžiausios“ savo srities valdininkus mažiau turto deklaravęs yra ir pats Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kurio deklaracijoje nurodyta turto suma – 73 100 eurų.

Meteorologų tarnybos vadovų, kurių atlyginimai yra mažiausi, turtu nepralenkia ir aštuonių Regionų aplinkos apsaugos departamentų viršininkai.

Daugiau turto turi vos keli šios srities valdininkai

Iš Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovų, pagal viešai pateiktas turto deklaracijas, daugiau turto turi tik du valdininkai.

Vienas iš jų Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis, kurio turto deklaracijoje puikuojasi įspūdinga suma – 314 500 eurų. Tiesa, generalinėje miškų urėdijoje jis dirba tik kelis metus, anksčiau ėjo Alytaus urėdo pareigas.

Dar vienas daugiau turto turintis valdininkas – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis, jis tarnyboje dirba mažiau nei dvejus metus, o anksčiau dirbo privačiame versle, jo turto deklaracijoje – 273 788 eurų vertas turtas. Tiesa, ir abejų šių vadovų atlyginimai yra didesni nei meteorologijos tarnybos vadovų.

Didelis turtas, mažiausi atlyginimai

Žodžiai apie mažiausiu atlyginimus visoje Aplinkos ministerijos pavaldžių institucijų grupėje buvo teisingi. Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovų turto deklaracijose to ir nesimato, jų atlyginimai yra patys mažiausi.

Pagal viešai skelbiamu duomenis, vidutinis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus atlyginimas 1551 euras neatskaičius mokesčių, pavaduotojo vidutinis atlyginimas 1264 eurai neatskaičius mokesčių.

Palyginimui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkės atlyginimas buvo 2473 eurai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotojos, ilgametės direktorės atlyginimas 2203 eurai, Valstybinės miškų tarnybos vadovo atlyginimas – 2475 eurai, Generalinio miškų urėdo atlyginimas 2445 eurai, Lietuvos geologijos tarnybos vadovo atlyginimas – 2109 eurai, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos vadovo alga – 1675 eurai, Aplinkos ministro alga – 3478 eurai neatskaičius mokesčių.

Daugiau uždirbo ir Regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovai: nuo 1598 iki 2426 eurų neatskaičius mokesčių.

S. Balys: džiugu, kad mes turtingiausi

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius S. Balys, paprašytas pakomentuoti, kaip išeina, kad uždirbdami mažiausią atlyginimą tarnybos vadovai turi bene daugiausiai turto lyginant su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis, linksmai teigė, kad džiaugiasi, jog yra patys turtingiausi.

„Tai liuks (juokiasi.) Jeigu santykyje su kitais, aš negaliu komentuoti, ar kažkas daugiau uždirba, ar mažiau. Jeigu žmogus kažkur dirbo, nereiškia, kad jis anksčiau kažkur nedirbo, gal paprasčiausiai palikimą gavo“, - kalbėjo S. Balys.

Saulius Balys

Paklaustas, ar jis gavo palikimą, ar tos lėšos yra ne iš darbo užmokesčio, S. Balys nutylėjo atsakymą: „Apie bendrą turtą, tai džiugu, kad mes turtingiausi esame, aš pats nelyginau. Bet jeigu kalbant apie atlyginimų klausimą, aš nedaryčiau tokių išvadų.“

Paklaustas, iš kur yra jo deklaruotas turtas bei akcijos, S. Balys nustebo: „Aš turiu akcijų? Ten prieš gerų 15 metų buvo. Jos buvo įsigytos labai seniai už turbūt 100 litų, jos guli ir viskas.“ (S. Balio turto deklaracijoje už 2014 metus akcijų vertė nurodyta 2250 litų.)

V. Augulienė: turtas, sukauptas iš atlyginimo

Buvusi ilgametė tarnybos direktorė, dabar pavaduotoja V. Augulienė DELFI teigė, kad jos turtas yra sukauptas iš atlyginimų.

V. Augulienė

„Turėjau trečią kvalifikacinę klasę, bet kadangi daugiau nei 10 metų direktoriavau, išaugau iki pirmos klasės. Dar susidarė priedai, mano darbo stažas yra pakankamai didelis, tai gaunu priedą ir už darbo stažą, tai matyt, tie priedai ir sudaro. Nežinau, kaip kitų institucijų vadovai, buvo įvestos kadencijos ir kai kurie vadovai buvo panaikinti, įskaitant ir mane. Gal naujų vadovų koeficientai mažesni, gal neturi klasės“, - kalbėjo V. Augulienė.

Paklausta, ar visas jos turtas yra sukauptas iš darbo užmokesčio, tarnybos pavaduotoja atsakė teigiamai: „Taip, visas turtas susideda iš atlyginimo. Ką aš turiu? Turiu butą, mašiną, žemės kaip palikimą, ramiai gyvenu, daug išlaidų neturiu. Yra, koks yra. Mano butas yra centre, matyt, ir kaina yra atitinkama.“

Vėliau paklausta, kaip per metus laiko praturtėjo beveik puse milijono litų, V. Augulienė teigė, kad pateikdama deklaraciją iš litų į eurus neperskaičiavo buto vertės. Vis dėlto deklaracija šiuo metu yra pateikiama viešai ir nepakoreguota: „Padidėjimas yra, bet jis atsirado dėl to, kad mano buto vertė turbūt buvo neperskaičiuota iš litų į eurus. Ir tas 100 tūkstančių susidaro dėl buto vertės, galvoju, kad aš čia ko gero nepadalinau iš eurų. Bet vėliau aš kažkaip pasidomėjau iš įdomumo, kiek tas mano butas kainuoja, ir ten, kur aš gyvenu, tai žinokite kainuoja nuo 100 - 120 tūkstančių eurų (V. Augulienė buvo deklaravusi buto vertę 150 tūkst. eurų - DELFI). Gyvenu prie „Žalgirio“ stadiono. Matyt, tikrai dėl to padidėjimas yra, nes daugiau nieko neprisimenu. Kitais metais aš perskaičiuosiu savo buto vertę. Kitų paaiškinimų neturiu.“

K. Trečiokas: reikėtų išsklaidyti abejones

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kalbėdamas apie savo pavaldinius, DELFI teigė, kad žmonės, dėl kurių pajamų kyla abejonių turėtų jas išsklaidyti.

„Turtas gali būti įvairios kilmės, gali būti paveldėtas ar įgytas kituose darbuose turint verslą, tai reikėtų kiekvienu atvejų pasižiūrėti konkrečiai. Aš asmeniškai nesidomiu, tam ir yra tos deklaracijos ir manau, kad žmonės deklaruoja teisėtai įgytą turtą. Aišku, jeigu pajamos daugybę metų yra tokios, kokios jos yra, lieka tik loterijos būdas, kurį irgi reikia deklaruoti (juokiasi.) Nežinau aš tų konkrečių atvejų, bet jūsų klausimas yra logiškas. Tie asmenys, dėl kurių turto kyla abejonių, turėtų tas abejones išsklaidyti ir paaiškinti, koks dovanų dėdė, ar senelis, ar močiutė turtą atnešė, ar patys yra kažkaip sukaupę. Pats iš savęs žinau, kad ant medžių pinigai neauga ir iš dangaus niekas nenukrinta, bet kai kam pasiseka“, - kalbėjo K. Trečiokas.

Paklaustas, ar tiesa, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gauna mažiausią finansavimo dalį iš visų ministerijai pavaldžių institucijų, ministras teigė, kad tai priklauso ir nuo pačių vadovų iniciatyvos: „Nesu lyginęs, bet būna taip, kad susiklosto per daugelį metų, kad įvairiose ministerijoms pavaldžiose įstaigose darbo užmokestis yra labai nevienodas, gal ta ir pyrago dalis nevienodai tenka. Be to, priklauso ir nuo pačių vadovų aktyvumo, kaip jie rodo ir įtikina, kokia jų veikla, kokia svarba, koks krūvis ir pan.“