Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą statybos sklype patenka į paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą. Čia leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas.
Rekreacinėse zonose dar galima statyti paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius.
Statyti kitus statinius, tverti tvoras pakrantės apsaugos juostose draudžiama, tačiau visos institucijos palaimino grandiozines statybas pakrantės apsaugos juostoje.
Taip pat sklype, Registrų centro duomenimis, nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, sklypas patenka į Kretingos dvaro sodybos teritoriją, tačiau paveldosaugininkai gūžčioja pečiais, nes jų dokumentuose kultūros paveldo zona iš teritorijos dingo.
Kaimynai pastatą krikštija naujosios Vijūnėlės vardu
Naujos didelės statybos ant viešo Kretingos parko tvenkinio kranto sukėlė gyventojų nepasitenkinimą dėl to, kad anksčiau šioje vietoje buvo gyventojams prieinama vandens telkinio teritorija, kuri buvo atimta iš visuomenės bei parko. Kadaise šioje teritorijoje buvo valstybinė žemė, kol rajono savivaldybės taryba nusprendė kitaip.
2009 metais prie vietos parko tvenkinio buvo suformuota ir išdalinta 12 sklypų. Kol kas tai pirmosios statybos teritorijoje, bet ateityje aplinkui gali išdygti ir daugiau namų.
Gyventojai piktinasi, kad šios sublokuotų namų statybos prie pat vandens primena antrąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose, kuomet taip pat ant tvenkinio kranto buvo pastatytas didžiulis gyvenamasis namas. Kai statybos bus baigtos, iškils nemaži statiniai, kurie bus vos per kelis žingsnius nuo vandens telkinio. Tačiau atsakingos institucijos gyventojų bendruomenės pasipiktinimo nesupranta ir teigia, kad statybos vyksta teisėtai.
Teritorijoje galima tik individualių namų statyba
Teritorijoje šalia Kretingos parko tvenkinio stūkso tik individualūs namai ir vienas senas, sovietiniais laikais pastatytas daugiabutis. Teritorijoje galima tik mažaaukštė individualių namų statyba, tai pripažino ir Kretingos rajono savivaldybė. Šeši sublokuoti namai ant tvenkinio kranto pasibaigus statyboms išties atrodys kaip daugiabutis namas. Daugiau aplinkui tokių didelių pastatų nėra, bet tai vietos valdžiai neužkliuvo.
„Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo Padvarių kaime detalusis planas, kuriuo iš viso suformuota 12 individualių sklypų, – vienas iš jų yra Vėjo aklg. Nr. 7. Suformuotų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Vėjo aklg. Nr.7 yra statomi 6 blokuoti vieno buto gyvenamieji namai, – leidimas juos statyti išduotas 2016 m. vasario 25 d. Statyba vykdoma nepažeidžiant patvirtinto detaliojo plano sprendinių“, - laiške rašė Kretingos rajono savivaldybės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene Gintarė Benaitytė.
Pasak savivaldybės atstovės, aplinkosaugininkai patikino, kad teritorija nepatenka į pakrantės apsaugos juostas, tačiau toks aplinkosaugininkų teigimas prieštarauja viešai paskelbtam ir oficialiam Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrui: „Savivaldybės administracija projektą tikrinti paskyrė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris šių metų vasario 23-ąją patvirtino, kad projektuojami pastatai nepatenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostas.“
Kultūros paveldo teritorija dingo iš sklypo
Dar įdomesnė situacija sklype susiklostė ir su kultūros paveldo apsaugos zona, kuri iš sklypo mįslingai dingo.
Registrų centre prie sklypo duomenų oficialiai yra įregistruotas faktas, kad sklypas priklauso Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai, saugomai Kretingos dvaro sodybai. Jeigu sklypas yra kultūros vertybių teritorijoje, prieš statybas reikia atlikti archeologinius tyrimus, taip pat yra kur kas griežtesni ir specifiniai reikalavimai statyboms.
Kultūros paveldo departamento centrinio skyriaus specialistai DELFI patvirtino, kad sklypas patenka į tokią specifinę zoną.
„Mūsų skyriaus darbuotojai pasitikrino įrašus Nekilnojamojo turto registre, nurodyto sklypo riba sutampa su Kretingos dvaro sodybos teritorijos riba. Šis aspektas yra aiškus“, - laiške rašė Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas.
Tačiau kolegos iš Klaipėdos pateikė kitokią versiją. Anot jų, sklypas nepatenka į kultūros vertybių teritoriją.
„Pagal Kultūros vertybių registro duomenis žemės sklypas Vėjo aklg. 7 nepatenka Į Kretingos dvaro sodybos teritoriją, todėl šiam sklypui paveldosauginiai reikalavimai netaikomi, taip pat ir reikalavimai dėl archeologinių tyrinėjimų“, - laiške rašė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė.
„Sklypas ribojasi su vertybės teritorija. Nežinau, kartais Registrų centras uždeda ten, kur nereikia, o kur reikia, ten nebūna. Čia yra dviejų valstybinių institucijų nesusišnekėjimas. Registrų centras nieko veltui nedaro, o pas mus nėra numatyta tam tvarkymui lėšų“, - kalbėjo A. Puzonienė.
VTPSI pažeidimų nenustatė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) 2016 metų pavasarį tikrino šią teritoriją, tačiau pažeidimų nenustatė.
„Statybos Vėjo aklg. 7 patikrinimas atliktas 2016 m. balandžio 15 d. Statybos darbai vykdomi turint Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2016-02-25 išduotą leidimą statyti šešis blokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Statyba vykdoma pagal projektą, laikantis visų projekte numatytų atstumų ir reikalavimų. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Ar aplinkosaugininkai išmatavo atstumą nuo vandens?
Pasak Kretingos rajono savivaldybės atstovės, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Klaipėdos RAAD) atliko patikrinimą ir nustatė, kad statinys į pakrantės apsaugos juostą nepatenka, nors kadastre pateikti duomenys sako priešingai.
Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta anksčiau vietinei spaudai teigė, kad statybos nepažeidžia pakrantės apsaugos juostos. DELFI susisiekus su R. Kašėta, aplinkosaugininkas teigė, kad nematavo pastato atstumo nuo vandens telkinio, tik palydėjo į patikrinimą kitus žmones iš Klaipėdos, kad šie nepasiklystų.
Įprastai pakrantės apsaugos juosta yra 5 m, tačiau šiuo atveju yra nustatyta didesnė, 10 m pakrantės apsaugos juosta, kuri buvo perkelta ir į detalųjį sklypo planą. Be to, blokuotų vienbučių statytojai negalės aptverti pakrantės ir riboti žmonių patekimo į ją.
Klaipėdos RAAD Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Vidas Balionis DELFI teigė, kad aplinkosaugininkai vadovaujasi detaliuoju planu, o ne bendru upių ir ežerų kadastru.
„Objekto patikrinimo metu buvo vadovaujamasi galiojančiais tai teritorijai parengtais teritorijų planavimo dokumentais (detaliuoju planu), kuriame buvo nurodyta,kad paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos plotis yra 10 m“, - komentavo V. Balionis Aplinkosaugininkas negalėjo paaiškinti, kodėl kadastre pateikti duomenys nesutampa su detaliojo plano duomenimis.
Gyventojai įtaria ir gamtosauginių pažeidimų
Vystant statybas ant parko tvenkinio kranto, gyventojų teigimu, buvo padaryta ir aplinkosauginių pažeidimų, nukastas dirvožemis pakrantės apsaugos juostoje, kur ūkinė veikla draudžiama.
Gyventojai teigė, kad apie tai buvo informuota Aplinkos ministerija ir Klaipėdos RAAD Kretingos rajono agentūra.
„Iš Aplinkos ministerijos elektroniniu paštu gavome atsakymą, kad pažeidimas nurodytoje vietoje rastas – ir daugiau jokių komentarų“, - pranešė gyventojų bendruomenė.
„2016-04-06 pagal kompetenciją atlikus patikrinimą nustatyta, kad augalinis sluoksnis nustumtas ir statybos darbai vykdomi Padvarių kadastrinės vietovės žemės sklype“, - rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme gyventojams.
Tačiau pats vietos aplinkosaugininkas R. Kašėta DELFI teigė nieko negirdėjęs ir nežinantis apie nustatytus pažeidimus. Taip pat niekada negavęs gyventojų skundų dėl nukasto dirvožemio, be to, jis teigė, kad jeigu vyksta statybos, dirvožemis turi būti kasamas.
Statytojas: vanduo pats priartėjo prie mano sklypo
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso verslininkui Mantui Jablonskiui, kuris ir vykdo statybas. Jis DELFI teigė, kad nepatenkinti yra vos keli kaimynai, be to, kažkada vandens telkinys buvo toliau nuo jo sklypo, o dabar tvenkinys priartėjo.
„Mes nusipirkome sklypą, ir kaimynai nenori, kad kažkas ten statytų. Aš 2015 metais nusipirkau sklypą statyboms, pradėjom statyti, ir kaimynai pradėjo kelti problemas. Mes nepažeidžiame nė vieno įstatymo, nė vienu centimetru neįlendame nė į vieną teritoriją. Mes pastatę parduosime tuos namus“, - kalbėjo M. Jablonskis.
Pasak statytojo, ši žemė buvo privatizuota jau seniau, o po to buvo tvarkomas tvenkinys, tada vanduo dar pasislinko į jo sklypą: „Kažkada čia buvo viešos valstybinės žemės, kaip suprantu, kažkas jas išpirko, suformavo sklypus ir pardavė. Bet mes nežadame užtverti prie vandens priėjimo. Be to, 2013 metais buvo tvarkomas prūdas Kretingos savivaldybės, pasikeitė prūdo ribos ir į mūsų teritoriją jau įeina tvenkinys, o jis turėtų būti kelis metrus nuo mano sklypo ribos, tvenkinys priartėjo prie mano sklypo.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.