Naujame kino teatre – 2 salės
“Yra galimybė išlaikyti 2 salių kino teatrą, kuriame numatoma 300 vietų ir tam susitikime pritarta. Beliko suskaičiuoti, kiek subsidijų kino salių išlaikymas pareikalaus iš Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir kiek reiktų papildomų dotacijų geram kino teatro repertuarui”, - po susitikimo kalbėjo sostinės meras A.Zuokas.
“Dabartinis metinis 7 procentų kino salės užpildymo vidurkis yra labai mažas, todėl mes sieksime padidinti salių užpildymą iki 30 proc.”, - po susitikimo pažymėjo V.Prudnikovas. Jis pridūrė, kad naujasis pastatas nedarkys senamiesčio vaizdo, mat po sulyginimo su aplinkiniais pastatais būsiąs netgi šiek tiek žemesnis už dabartinį.
Apačioje – kino salės, viršuje – butai
“Apatinė pastato dalis (parteriniai aukštai) skiriama kino centrui, kita parterinių aukštų dalis – brangiai komercijai, o viršuje turėtų atsirasti apartamentai, kurių aukštis lygiai toks pat kaip ir greta “Lietuvos” kino teatro esančių pastatų”, - pristatydamas savo projektą teigė architektas A. Nasvytis.
Architektas tvirtina, kad numatoma statyti apie 50 butų. A. Nasvytis pristatė idėją suformuoti 2 viešąsias erdves: viena atvira erdvė driektųsi nuo Vingrių gatvės Pylimo gatvės link, kur dabar, anot architekto, “šiukšlynas ir statomi automobiliai“. Čia, anot architekto, būtų vieša patraukli vieta su fontanais.
Kita erdvė atsirastų kino centro pasaže, kuriame vasarą pagal projektą įsikurtų kavinė ir diskusijų klubas. Numatomas kino centro plotas – apie 800 kvadratinių metrų. Jis būtų triskart mažesnis nei dabartinis kino teatras. Komercinės patalpos pirmuosiuose aukštuose sudarytų apie 2000 kvadratinių metrų. Antrame, trečiame ir ketvirtame aukšte ketinama įrengti butus. A. Nasvytis įsitikinęs, kad naujasis kino teatras turėtų būti žymiai gyvybingesnis.
Bus statomas iš naujo
Dabartinį kino teatro pastatą numatoma nugriauti ir statyti iš naujo. Taip pat planuojama įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Anot M. Marcinkevičiaus, statybos darbai bus pradėti gavus savivaldybės leidimą. Manoma, kad statybos anksčiausiai gali būti pradėtos pavasarį. Statybvietėje dar turės būti atlikti kruopštūs archeologiniai tyrimai.
Kultūros ministro žiniomis, statyba turėtų užtrukti ne ilgiau 2 metų. Tiek A. Zuokas, tiek V. Prudnikovas tvirtino, kad statybos laikotarpiu kino mėgėjai be nekomercinio kino neliks. “Bus “Skalvija”, bus Menų spaustuvė. Nebus Vilniuje momento, kad neliks sostinėje vietos nekomerciniam kinui”, - patikino miesto meras. Valdininkai pajuokavo, kad blogiausiu atveju filmus bus galima žiūrėti judviejų namuose. “Lietuvos” kino teatro direktorei pristatytas planas yra priimtinas. Ji tik apgailestavo, kad kartais organizuojant renginius trūksią didelės kino salės. Mat vienoje salėje tilpsią 200, kitoje – 100 žiūrovų, o dabartinis kino centras talpina apie 1000 žiūrovų. V. Ramaškienė įpareigota per 10 dienų parengti naujų kino salių verslo planą.
Visuomenė gynė “Lietuvą”
"Lietuva" kartu su nedideliu "Skalvijos" kino centru priklauso Europos kino teatrų tinklui "Europa Cinemas". Šiuose dviejuose kino teatruose vyksta pagrindiniai kino kultūros renginiai. Vien tarptautinį kino festivalį „Kino pavasaris“ šįmet aplankė 41 251 žiūrovas.
Rugsėjį bus treji metai, kai „VP Market“ privatizavo „Lietuvos“ kino teatrą. Pasigirdus kalboms, jog nekilnojamojo turto valdymo ir vystymo bendrovė "Vilniaus Akropolis", kurią valdo su "VP Market" susiję asmenys, vietoj "Lietuvos" kino teatro planuoja statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, visuomenė išreiškė protestą prieš keturis dešimtmečius veikusio „Lietuvos“ kino teatro uždarymo planus.
Privatizavimo sąlygose numatyta, kad pirkėjas 3 metus negali keisti kino teatro paskirties. Šis terminas baigiasi rugsėjo 25 dieną.