Nešvankūs juokeliai buvo tik nedidelė dalis vienos didžiausių pasaulyje karinės technikos ir ginkluotės parodų „Eurosatory 2016“. Paryžiuje praūžusioje parodoje išlaikytas solidus tonas, virė rimtos diskusijos apie pažangiausias technologijas, ginkluotės sistemas, jų dydžius, inovacijas ir kitus pranašumus.

Per pastaruosius 2 metus Europoje aukštyn kojomis apsivertusi geopolitinė padėtis parodoje paliko savo pėdsaką: jei pastaruosius kelis dešimtmečius vengta prisiminti apie Šaltojo karo laikais įprastas diskusijas apie rusiškų ir vakarietiškų ginkluotės technologijų susidūrimus, tai šiemet Rusijos, kaip karinės grėsmės faktorius vėl tapo akivaizdus.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, karo sukėlimas Rytų Ukrainoje bei nuolatinės aukščiausių JAV bei kitų šalių generolų kalbos apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis išjudino ne tik milžiniškas pratybas prisiminusią NATO bei padidino tarptautinės žiniasklaidos susidomėjimu rytiniu Aljanso sparnu. Tarptautinės ginkluotės pramonės bendrovės reagavo atitinkamai.

„Sakykime taip, šis ginklas gali sunaikinti naujausią rusišką tanką, – nė nemirktelėjęs pareiškė vienos pabūklus gaminančios bendrovės atstovas, vos sužinojęs, kad ginkluote domisi žurnalistas iš Lietuvos. – kodėl rusišką? Na, patys, manau, suprantate, žinote, kas vyksta jūsų pasienyje, kam ruošiasi NATO“.

Ir nors „Eurosatory 2016“ dominavo per pastaruosius du dešimtmečius itin dažnai pasitaikiusiems mažo intensyvumo konfliktams pritaikyta karinė technika – nuo minų bei pakelės bombų apsaugoti šarvuočiai bei visureigiai specialiosioms pajėgoms, kelios naujienos atspindėjo būtent pastarųjų dvejų metų aktualijas, kurių centrinė ašis – galima Rusijos karinė agresija.

Prieš rusų pasididžiavimą – galingesni pabūklai

Minėtas naujausias rusiškas tankas Armata T-14 Paryžiaus parodoje, žinoma, nebuvo pristatytas – kol kas tik Rusijos rinkai skirtas beveik 50 tonų milžinas vis dar apgaubtas paslapties skraiste. Nors šis naujausias ir itin daug komentarų susilaukęs Rusijos karo pramonės gaminys viešai buvo pristatytas dar 2015-ųjų gegužę, per pergalės dienos paradą, dalis duomenų apie šio tanko charakteristikas tebėra įslaptinti.

Iš rusišką techniką gaminančių bendrovių kelios į parodą atvežė tik nedidelius, žaislų dydžio demonstracinius modelius. Tarp jų net nebuvo T-14 – Rusijos tankus atstovavo tanko T-90S modelis – keliolika tikrų tokių tankų jau buvo išbandyti karo veiksmuose Sirijoje ir susilaukė prieštaringų įvertinimų.

Tačiau bent jau kol kas naujausias rusiškas tankas T-14, nepaisant kelių viešų gedimų, Vakarų šalyse kelia nerimą, jei ne pagarbią baimę. Gerokai didesnis bei sunkesnis, nei pastarųjų dešimtmečių pirmtakai, T-14 ypač gerai šarvuotas, turi aktyviąją apsaugos sistemą, įvairius modernius jutiklius.

Tankas T-14 "Armata"

Šio tanko gamintojai „Uralvagonzavod“ giriasi, kad iš specialaus lydinio pagamintas T-14 šarvas gali atlaikyti šarvamušius sviedinius, kurie pramuša 1000 -1100 mm. plieno. Be to, šis tankas ginkluotas nauju 125 mm pabūklu 2A82-1M, kuris yra ilgesnis ir galingesnis už standartinį naudojamų rusiškų tankų pabūklą 2A46.

Naujasis pabūklas esą gali leisti naujos kartos šarvamušius sviedinius ir sunaikinti taikinius, esančius už 4 km., be to, jis gali leisti prieštankines raketas ir sunaikinti taikinius, esančius už 8 km.
Šio tanko gamintojų ambicijos buvo dar įspūdingesnės – T-14 apginkluoti 152 mm. pabūklu, tačiau dėl įvairių priežasčių nuspręstą, kad 2A82-1M puikiai susidoros su potencialiais priešininkais – NATO šalių kariuomenėse naudojamais tankais.

Tokia rusų savigyra bent jau viešai susilaukia ne tik skeptiškų žvilgsnių ir pašaipų, bet ir pritarimo. NATO generolai, tarp jų Baltijos šalyse nesenai lankęsis JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas nesyk pabrėžė, kad jo vadovaujamus dalinius rusai pranoksta ir kiekybe ir kokybe.

Vis dėlto tanko Armata T-14 kūrimas bei pristatymas neliko nepastebėtas šalyje, kurioje sukurta dauguma šiuolaikinių NATO tankų ginkluotės. Tankus Leopard II, kurie neseniai dalyvavo pratybose Lietuvoje bei pabūklus kurianti Vokietijos bendrovė „Rheinmetall“ parodoje „Eurosatory“ pagaliau atskleidė naujausią savo gaminį – 130 mm. pabūklą L51.

Naujasis "Rheinmetall" 130 mm pabūklas

Iš pirmo žvilgsnio pokyčiai neatrodo reikšmingi – pabūklo kalibras nuo šiuo metu naudojamų populiariausių L44 ir L55 išaugo vos 10 mm arba 8 procentais. Tačiau savo stende naująjį pabūklą „Rheinmetall“ pristatė šūkiu, kuris pašaipiai paneigia posakį „svarbiau ne dydis, o smūgis“.

„Dydis yra svarbu. Galia išaugo 50%“, – teigiama „Rheinmetall“ pristatyme. Vienas bendrovės atstovas teigė, kad 50% – nėra vien tik skaičius. Rodydamas į naujojo 130 mm pabūklo šarvamušį sviedinį, jis palygino su šalia pastatytu naujausiu 120 mm. sviediniu – trečdaliu mažesniu.

Jei šiuolaikinio moderniausio šarvamušio sviedinio DM63 ilgis nesiekia metro, tai pastatytas naujasis 130 mm sviedinys prilygsta maždaug 9 metų berniuko ūgiui ir sveria apie 30 kilogramų. Paties 130 mm pabūklo svoris siekia 3 tonas. Taigi, jei šiuolaikinio tanko pabūklas pramuša apie 800 mm plieno, naujasis galės pramušti 1200 mm. plieno per storiausią rusiško tanko vietą.

„Išaugusi tanko pabūklo ir amunicijos galia reiškia, kad sviedinio skriejimo greitis yra gerokai didesnis, o tai reiškia, kad galima pamušti „Armata“ tanką iš daugiau nei dvigubai didesnio atstumo, maždaug iš 4 km.

O vakarietiškos ugnies valdymo ir taikymosi sistemos yra modernesnės, tikslesnės yra pasitvirtinusios mūšyje, nei rusiškos ar kiniškos.

Nežinau, kokios bus naujojo rusiško „Armata“ tanko pabūklo savybės, dar pamatysime, nes jie jo dar nesukūrė, o mūsų produktas jau čia“, – teigė „Rheinmetall“ atstovas.

130 mm ir 120 mm sviediniai

Jis pripažino, kad naujasis 130 mm pabūklas dar yra eksperimentinis ir skirtas kuriamam tankui Leopard 3, nes ant šiuolaikinių Leopard 2 netelpa nei pats pabūklas, nei didesni sviediniai.
Dar neaišku, ar pabūklas bus užtaisomas rankiniu, ar automatiniu būdu. Planuojama, kad naujasis Vokietijos ir Prancūzijos bendrai kuriamas tankas Leopard 3 su 130 mm pabūklu masiniu būdu turėtų būti gaminami nuo 2025 metų.

Neslepiama, kad naujasis pabūklas gali būti skirtas ir JAV rinkai, mat amerikiečiai savo tankams „Abrams“ jau naudoja pagal licenciją gaminamus pabūklus L44 ir L55, ateityje žada pristatyti naująją „Abrams“ versiją su galingesniu pabūklu.

"Rheinmetall" 130 mm pabūklas.

Nuo priešininko sviedinių slepiasi ir juos naikina

Kad ir koks galingas bei šarvuotas būtų šiuolaikinis tankas, jam grėsmę kelia ne tik priešininkų tankų sviediniai, bet ir aviacija bei prieštankiniais ginklais ginkluoti pėstininkai.

Pastarųjų metų konfliktai Rytų Ukrainoje, Jemene, Sirijoje ir kitur parodė, kad senutėliai ar netgi naujausi tankai gali būti lengvais taikiniais tiek modernias raketas iš didelio atstumo naudojančiai aviacijai, tiek basakojams pėstininkams, apsiginklavusiems vien granatsvaidžiais.

Pavyzdžiui, Rytų Ukrainoje dešimtys T-72, T-64 ir kitų, dar sovietiniais laikais gamintų bei modernizuotų tankų iš abiejų pusių buvo sunaikinti patekę į granatsvaidininkų pasalas.

Ukrainos kariai prie pamuštų tankų

Ne ką geriau sekėsi Irako pajėgoms, kurios naudojo modernius amerikietiškus tankus „Abrams“ – dešimtis šių tankų sunaikino arba iš rikiuotės išvedė „Islamo valstybės“ teroristai. Ironiška, kad JAV aviacija per pastaruosius kelerius metus turėjo sunaikinti dešimtis „islamo valstybės“ užgrobtų tankų „Abrams“.

Tuo tarpu pastaruosius tankus, priklausančius Saudo Arabijai, jemene sėkmingai naikino husių sukilėliai – dažnai netgi apavo neturintys lengvieji pėstininkai šaudantys iš senutėlių granatsvaidžių RPG-7. Nemokšiškumu kaltinami Saudo Arabijos kariai dažnai palikdavo savo pamuštus tankus, o juos husių sukilėliai sunaikindavo prikimšę sprogmenų.

Norint išvengti prieštankinių sistemų bei raketų pavojaus būtina naudoti aktyviąsias apsaugos priemones. Tokias sistemas yra sukūrusios vos kelios šalys. Ir nors nė viena negali pasigirti 100 proc. patikimumu, masinis aktyvios apsaugos priemonių įdiegimas padidina galimybes technikai išgyventi intensyviame mūšio lauke.

„Rheinmetall“ pademonstravo dvi aktyviąsias apsaugos priemones – sistema ADS ir „Rosy“. Pirmoji, anot bendrovės atstovo Mariuso Thiarto, pasižymi 85-90 proc. patikimumu.

ADS aktyviosios apsaugos sistemos demonstravimas

„Šią sistemą sudaro skirtingose transporto priemonėse pritvirtinti jutikliai bei kontrpriemonės. Jutikliai už 10-35 metrų aptinka artėjančius taikinius – ar tai būtų sviediniai, ar raketos, nesvarbu.

Kai sviedinys ar raketa yra 2 metrai nuo taikinio, jutikliai patvirtina jo tikslią būsimo smūgio vietą. Likus metrui aktyvuojamos kontrpriemonės – kokios konkrečiai aš negalėčiau pasakyti, tai yra įslaptinta. Bet galiu pasakyti, kad kontrpriemonės sunaikina grėsmę kinetiniu būdu“, – teigė M. Thiartas.

Jutiklius bei kontrepriemones ant tanko, sunkvežimio ar šarvuočio galima įtaisyta kas keliasdešimt centimetrų. Anot „Rheinmetall“ atstovo, tyrimai parodė, kad į vieną tašką gali smogti trys sviediniai ar raketos – visi bus sunaikinti.

„Sistema sveria apie 600 kilogramų ir gali būti įtaisyta ant bet kurių šarvuočių, kad ir ant Lietuvos pasirinktų „Boxer“ pėstininkų kovos mašinų. Dabar mums ADS sistemą beliko išbandyti prieš naujausią rusiškos prieštankinės sistemos "Kornet" versiją, tikimės jau greitai būtent tai ir padaryti“, – tikino M. Thiartas.

Kita sistema, pavadinta „Rosy“ atrodo kaip įprastas dūmų maskavimo konteineris – tokius tankai naudojo dar Antrojo pasaulinio karo laikais. Idėja paprasta – iš cilindrinių konteinerių iššaunami dūmų užtaisai, kurie „paskandina“ tanką dūmų debesyje.

Toks manevras tankui pasislėpti nuo priešiškų akių ir judėti į kitą vietą. Moderni „Rosy“ sistema veikia panašiu principu, tačiau ją aktyvuoja ne žmogus, o kompiuteris bei jutikliai.

Užfiksavę artėjančią grėsmę – pavyzdžiui, prieštankinę raketą, jutikliai aktyvuoja dūmų konteinerius. Per vieną sekundę transporto priemonę dešimčių metrų spinduliu visiškai apgaubia karštų dūmų debesis, kuris sutrikdytų suklaidintų bet kurią į šilumą reaguojančią raketą ar vizualiai lazerinėmis ir kitomis optinėmis taikymosi priemonėmis nusitaikyti bandantį priešininką.

Vienas dūmų paleidėjas gali talpinti iki 15 užtaisų, o ant transporto priemonės galima pritvirtinti iki 4 tokių paleidėjų, vienas kurių sveria apie 12 kg.

Skaudžios Ukrainos karo pamokos

Vis dėlto tokios priemonės ant lengvai šarvuotų taikinių neapsaugo nuo masyvios artilerijos ugnies. Šiais laikais iš didelio atstumo aptikti taikinį nėra sudėtinga, ypač, jei priešininkas naudoja bepiločius orlaivius.

JAV generolas B. Hodgesas bei kiti aukšto rango pareigūnai nesyk užsiminė, kad karo rytų Ukrainoje metu Rusija bei jos remiami separatistai aktyviai naudojo bepiločius orlaivius. Pastarieji atliko žvalgybines bei artilerijos ugnies koregavimo funkcijas.

Laiku pastebėti ir sunaikinti priešininko bepiločius orlaivius nėra lengva – šie taikiniai gali būti tylus, nedideli, pagaminti iš lengvų medžiagų ir sunkiai aptinkami, todėl juos numušti raketomis itin sudėtinga.

Perduodami tikslius duomenis už keliolikos ar keliasdešimt kilometrų esantiems artilerijos vienetams tokie į žaislus panašūs bepiločiai orlaiviai gali kelti mirtiną pavojų, mat apie atskriejančius sviedinius sužinoma tik po pirmųjų sprogimų. Tokiu privalumu Rusijos ir separatistų artilerija Rytų Ukrainoje naudojosi ir sėkmingai tebesinaudoja iki šiol.

Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjusiems bepiločiams orlaiviams kurta nemažai įvairių kontrpriemonių – nuo gaudyklių, slopintuvų iki įvairių radarų. Viena efektyviausių priemonių pasirodė esanti ta, kuri originaliai kurta ne bepiločių orlaivių medžioklei, o skriejančių minų ir kitų sviedinių fiksavimui.

JAV bendrovė Sensor and Radar Inc. (SRC) pristatė karo veiksmuose Afganistane ir Irake jau išbandytą radarą AN/ TPQ-50. Parodoje „Eurosatory“ pristatyta ši trijų dimensijų (3D) radaro sistema paremta ankstesne AN/TPQ-49 versija, kuri 2004 metais pripažinta viena geriausių karinių išradimų pasaulyje.

SRC radaras AN/ TPQ-49

360 spinduliu besisukantis radaras atrodo kaip 1 m. aukščio ir apie 227 kg svorio statinė, kurią galima užkelti ant visureigio, pavyzdžiui „Humwee“, kurį naudoja Lietuvos kariuomenė.
Šis radaras yra skirtas aptikti priešininko raketas, sviedinius, minas ir bepiločius orlaivius 300 kvadratinių km erdvėje.

SRC atstovo Adamo J. Bojarskio teigimu, iš 10 km atstumo radaras gali 50 m. tikslumu numatyti atskriejančios minos, sviedinio kritimo vietą arba tikslią bepiločio orlaivio buvimo vietą – per tą laiką kariai gali spėti pasislėpti, pakeisti buvimo vietą arba sunaikinti skriejantį taikinį.

Viena tokia sistema kainuoja apie 1,5 mln. dolerių ir yra pigesnė bei gerokai mažesnė, nei iki šiol naudojamos sistemos – būtent priešininko artilerijos sviedinius aptinkančių radarų prieš metus iš JAV yra prašiusi Ukrainos kariuomenė.