Paskutinės apklausos rodo, kad referendume šalies išstojimo iš ES šalininkų gali būti tiek pat, kiek ir tų britų, kurie nesiryžtų tokiam radikaliam žingsniui. Per pastaruosius 4 mėnesius apklausų svarstyklės net 8 kartus buvo pakrypusios tai į vieną, tai į kitą pusę.
Pernai referendumą pažadėjęs premjeras Davidas Cameronas pasisako už šalies likimą ES, o perspėdami apie galimas beprecedentinio išstojimo pasekmes „Brexit“ kritikai piešia niūrų scenarijų ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir visai ES.
Net ir išstojimo šalininkai, pasisakantys už didesnę sienų, imigracijos politikos kontrolę ir kitus, jų nuomone, privalumus, pripažįsta, kad kol kas nėra aišku, kaip atrodytų toks procesas ir kiek jis užtruktų. Be to, šimtus tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gyvenančių, dirbančių ar studijuojančių kitų ES šalių piliečių kankina nežinia dėl ateities – kas pasikeistų laimėjus „Brexit“ šalininkams?
„Didžioji problema yra ta, kad atsakymas į šį klausimą, kaip ir daugelį kitų, susietų su Brexit scenarijumi, šią akimirką yra miglotas, nes britams tektų priimti gausybės teisės aktų pokyčius. Ne veltui ES entuziastai pabrėžia, kad euroskeptikai neturi plano, ką darytų kitą dieną po pergalės referendume“, – teigė Rytų Europos studijų centro politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Linas Kojala.
Kas yra „Brexit“, ko juo siekiama?
„Brexit“ – tai dviejų žodžių „British“ ir „exit“ sandūra, reiškianti Britanijos ( Jungtinės Karalystės) pasitraukimą iš ES. Šio termino autorystė kartais priskiriama vienai britų nacionalistų organizacijai, kuri „Brexit“ pavartojo dar 2012 metais.
Tačiau dažniau sutariama, kad tai yra britiška tais pačiais metais atsiradusio termino „Grexit“ versija – pastarąjį terminą, reiškiantį galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, sugalvojo ekonomistai Ebrahimas Rahbaris ir Willemas H. Buiteris.
„Brexit“ įvyktų, jei balso teisę turintys britai, Airijos ir Sandraugos šalių piliečiai, nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje arba užsienyje, ne daugiau kaip 15 metų gyvenantys britų išeiviai, daugiau nei 50 proc. dauguma pasisakytų už šalies pasitraukimą iš ES. Blasuoti gali piliečiai nuo 18 metų amžiaus, nuo 7 valandos ryto iki 22 val.
Panašų referendumą dėl Jungtinės Karalystės likimo Bendrijoje britai buvo surengę dar 1975, tuomet už pasilikimą pasisakė 67 proc. balsuotojų.
Kas pasikeistų kitą rytą po balsavimo?
Būtent kitą rytą, penktadienį, būtų paskelbti balsavimo rezultatai. Tačiau, kaip perspėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas Marius Skuodis, net ir laimėjus „Brexit“ šalininkams, Jungtinei Karalystei būtų suteiktas dviejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį britai su ES turėtų susitarti dėl pasitraukimo sąlygų.
Dėl laisvo asmenų judėjimo klausimo turėtų būti išspręsti tame susitarime. Tad net ir praėjus dienoms ar mėnesiui po referendumo, didelių pokyčiui Jungtinėje Karalystėje esą neverta. Tiesa, anot M. Skuodžio, kaip mat pasikeistų bendras požiūris į Jungtinę Karalystę bei visą ES. Ne iš karto, bet po kurio laiko pasekmes pajustų ir Lietuva.
„Bet koks smūgis ES ar euro zonos ekonomikai mums irgi atsilieptų – dėl dviejų metų netikrumo, rinkų reakcijos ir pan. Be to, Lietuvos interesai užsienio politikos saugumo klausimais su Jungtine Karalyste panašūs ir britų sprendimas pasitraukti būtų didelis praradimas Lietuvai“, – teigė analitikas.
ES yra pagrindinė Jungtinės Karalystės prekybos partnerė, į kurią Jungtinė Karalystė eksportuoja 52 proc. visų savo prekių ir paslaugų. Visiškas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES apsunkintų prekybą per įvairius prekybos ir importo tarifus.
Be to, Lietuva prarastų svarbią sąjungininkę Briuselyje – daugeliu svarbiausių ES klausimų Vilniaus ir Londono pozicijos sutapdavo.
Kas po „Brexit“ lauktų Jungtinės Karalystės ir ES?
Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, labiausiai tikėtini keli ateities scenarijai: vadovaujantis Šveicarijos su ES modeliu Jungtinė Karalystė greičiausiai išsiderėtų laisvosios prekybos su ES sutartį, tačiau netektų galimybės teikti savo finansinių paslaugų ES vidaus rinkai.
Be to, remiantis Norvegijos santykių su ES modeliu, išstojusi iš ES Jungtinė Karalystė turėtų prisijungti prie Europos ekonominės erdvės (angl. European Economic Area; EEA).
EEA suteiktų Jungtinei Karalystei laisvą priėjimą prie ES vidaus rinkos (išskyrus kai kurias finansines paslaugas), tačiau kartu Jungtinė Karalystė išsilaisvintų nuo ES žemės ūkio, žvejybos, teisingumo ir vidaus reikalų taisyklių, kurių dalis britų tiesiog nekenčia.
Tuo tarpu pati ES patirtų smūgį, po kurio kitos galvą Europos šalyse keliančios radikalios partijos galėtų užsikrėsti pavyzdžiu.
„Atsitikus „Brexit“ scenarijui, ES turi du pasirinkimus – gilinti integraciją arba daryti viską, kad ES būtų išsaugota tokia, kokia yra, abiejų dalykų imtis vienu metu neįmanoma“, – teigė TSPMI analitikas.
Kas lauktų lietuvių imigrantų Jungtinėje Karalystėje?
Teoriškai skaičiuojama, kad įvykus Brexit scenarijui trys ketvirtadaliai iš 2,2 milijono Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių neatitiktų griežtesnių reikalavimų darbuotojams iš užsienio.
Akivaizdu, jog pastarieji yra reikšminga ekonomikos dalis, todėl masinio jų išvykimo ar išvarymo tikėtis nevertėtų. Panašu, kad siekiantiems išstoti iš ES svarbiausia, jog ateityje atvykstančiųjų srautai būtų mažesni nei dabartiniai, sudarantys apie 300 tūkst. gyventojų prieaugį per metus.
Todėl atvykti naujiems ES valstybių piliečiams taptų gerokai sudėtingiau, ypač jei būtų įdiegta plačiai aptariama taškų sistema, pagal kurią Jungtinė Karalystė atsirinktų tik kvalifikuotus, darbo rinkos poreikius atitinkančius atvykėlius. Į šią kategoriją nepatektų minimalų atlyginimą gaunantys tautiečiai.
Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, šalies bendrovės galėtų džiaugtis euroskeptikų deklaruojama vertybę – nereikės laikytis ES taisyklių. Tikėtina, kad teigiamą poveikį daugiausiai pajustų mažos ir vidutinės kompanijos, neprekiaujančios su ES šalimis.
Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek darbo vietų Jungtinė Karalystė prarastų dėl išstojimo iš ES. Vienų ekspertų teigimu, darbo vietos yra susijusios su prekyba, o ne politine valstybių sąjunga, todėl, jei prekybos lygis, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, liktų toks pats ar panašus, britų darbo rinka labai greitai prisitaikytų prie pokyčių.
Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, sulėtėtų užsienio nusikaltėlių išsiuntimas iš šalies, nes Jungtinėje Karalystėje nebegaliotų Europos arešto orderis (angl. European Arrest Warrant). Britai nebebūtų saugomi ES įdarbinimo ir socialinės apsaugos taisyklių, todėl tikėtina, kad darbo vietose padaugėtų darbdavių nesiskaitymo su darbuotojais atvejų.
Be to, Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics) prognozėmis, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, šalies ekonomika blogiausiu atveju susitrauktų nuo 6,3 iki 9,5 procentų – tiek sumažėtų Jungtinės Karalystės BVP.
Imigracija – kam galios griežtesnės taisyklės?
Be to, išstojusi iš ES, Jungtinė Karalystė deklaravo atgauti visišką savo sienų kontrolę ir kelis kartus sumažintų iš ES atvykstančių imigrantų skaičių nuo maždaug 300 000 iki 50 000 per metus. Šiuo metu vien lietuvių skaičius Jungtinėje Karalystėje viršija 150 tūkst.
Kol kas nauja tvarka nėra aiški, nors spėjama, kad norint apsigyventi Jungtinėje Karalystėje, būtų taikomi griežtesni reikalavimai nei iki šiol – būtent todėl nemažai lietuvių ir kitų tautybių imigrantų pastaruoju metu suskubo gauti nuolatinio gyventojo statusą.
Manoma, kad į Jungtinę Karalystę būtų pageidaujama priimti aukštesnės kvalifikacijos specialistų, tačiau už minimalų atlyginimą dirbančių asmenų ateitis nėra aiški. Tiesa, net ir "Brexit" šalininkams laimėjus, anot M. Skuodžio, dar reikėtų sulaukti 2 metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu ir paaiškėtų tikrieji Londono įgeidžiai.
Beje, patiems britams nebebūtų taip paprasta keliauti Europoje, jų dokumentai būtų visur tikrinami, o prie pasų kontrolės būtų prarasta pirmumo teisė. Be to, galima priminti, kad šiuo metu daugiau nei 2 mln. britų gyvena kitose ES šalyse. Išstojus iš ES, kitose šalyse gyvenantys britai pensininkai nebegautų tokios pačios pensijos kaip gimtinėje.