Rezoliucija priimta, šiomis dienomis minint 65-ąsias Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos metines. 1940-ųjų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Sumneris Wellesas perkaitė pareiškimą, kuriame deklaravo, jog JAV nepripažįsta Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos. Ta proga Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis nusiuntė JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice laišką, kuriame dėkoja už šią nepripažinimo politiką.

Rezoliucijos priėmimo laikas buvo keletą kartų keičiamas, pastarąjį kartą nukeltas į kitos savaitės pradžią, tačiau vis dėlto pavyko ją įtraukti į penktadienio darbotvarkę.

JAV Kongreso aukštieji rūmai - Senatas - minėtajai rezoliucijai pritarė gegužės viduryje.

Po balsavimo Atstovų Rūmuose abeji Kongreso rūmai aiškiai išreiškė JAV poziciją Lietuvai ypač svarbiu klausimu.

Rezoliucijoje teigiama, kad Rusijos Federacijos vyriausybė turi aiškiai ir vienareikšmiškai pripažinti ir pasmerkti Sovietų Sąjungos 1940-1991 metais neteisėtai vykdytą Baltijos šalių - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - okupaciją ir aneksiją.

Dokumente akcentuojama, kad 1939 metais stalininės SSRS ir hitlerinės Vokietijos pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą ir slaptuosius jo protokolus, nulėmusius Baltijos šalių okupaciją, pasmerkė pačios buvusios SSRS Liaudies deputatų suvažiavimas.

Rusijos valdžiai pripažinus okupaciją, sustiprėtų minėtų tautų gera valia ir regioninis saugumas, rašoma rezoliucijoje.

Dokumento preambulėje pažymima, kad Baltijos šalys į SSRS sudėtį buvo inkorporuotos prieš suverenią šių tautų valią, JAV keletą dešimtmečių nuosekliai nepripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijos, sovietų okupacija atnešė Baltijos tautoms daugybę kančių, jų gyventojai buvo masiškai žudomi ir deportuojami į Sibirą, pavergtos tautos drąsiai su ginklu rankoje ir politinėmis priemonėmis priešinosi sovietinei agresijai.

Rusijos pozicija šiuo klausimu kol kas nesikeičia, Kremliui atsisakant pripažinti Baltijos šalių sovietinės okupacijos faktą.

Manoma, jog Rusijos nenorą pripažinti istorinius faktus lemia baimė, kad tokiu atveju jai teks pripažinti pagrįstais buvusių okupuotų šalių reikalavimus kompensuoti okupacijos žalą. Lietuva tokią žalą įvertino 80-čia milijardų litų, bet Maskva atsisakė derėtis dėl žalos atlyginimo.