Lietuvai reikia susijungti su Šiaurės ir Vakarų Europa
Po dvi dienas Vilniuje vykusio tarptautinio seminaro, skirto tarptautiniam saugumui, susijusiam su energetika, penktadienį išvadomis su žurnalistais pasidalijo jame dalyvavę akademikai.
Pasak jų, Lietuvoje vykstantys procesai daugiau nei įsivaizduojama daro įtakos tarptautinei situacijai ir atvirkščiai, tačiau priklausomumas nuo energetinių Rytų kaimynų yra neišvengiamas.
„Protingai tvarkantis galima tą padaryti savotiškai naudingu. Kadangi esame arti jų (Rytų kaimynų – DELFI) energetinių resursų, natūralu, kad ekonominė nauda akivaizdi. Čia problema yra labai kompleksinė, apimanti ne tik technologiją, bet ir politinius sprendimus”, - po seminaro kalbėjo J.Vilemas.
Jo teigimu, tikimybė, kad Rusija keltų energetinę-politinę grėsmę Lietuvai, Latvijai ar Estijai, žiniasklaidos ir politikų yra gerokai išpūsta.
„Įvertinkime tai, kad Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare, mūsų pažeidžiamumas yra nepalyginamai mažesnis, nei buvo devintajame dešimtmetyje. Ir Rusijos situacija tada buvo daug mažiau stabili. Mes - trys „baltijiečiai“ – buvome žymiai silpnesni ir blogiau pasiruošę atremti bet kokias grėsmes, ir nieko per tą laiką neįvyko. Tad dabar, kada mūsų pažeidžiamumas yra nepalyginamai mažesnis, mes stipresni, labiau apginti, tikėtis tiesioginės politinės akcijos naudojant energetiką yra labai maža tikimybė“, - aiškino profesorius.
Pasak jo, Baltijos šalims reikia susikoncentruoti ir tapti beveik nepažeidžiamoms techniškai. Seminare buvo beveik vieningai pripažinta, jog Baltijos valstybėms būtina susijungti elektros tinklais su Vakarų ir Šiaurės Europa. Tokiu būdu, jeigu kartais nutrūktų energijos tiekimas iš Rytų, Lietuva, Latvija ir Estija nesunkiai apsirūpintų reikalingu jos kiekiu.
„Net ir mes, Baltijos valstybės, tarpusavyje galime viena kitai daug padėti, - tikino J.Vilemas. - Naftos produktų srityje esame absoliučiai apsidraudę. Lietuva gali jos įsivežti iš bet kur ir žymiai daugiau, nei sunaudoja. Su dujomis - sudėtingesnė situacija. Tačiau, turint elektros sujungimą, tais atvejais, kai dujos naudojamos elektros gamybai, pažeidžiamumas yra sumažinamas“.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslinio centro direktorius profesorius, habilituotas daktaras Valentinas Snitka pritarė, kad reikėtų ne tik sujungti energetiką, bet komunikacijos, verslo ir kitus ryšius, ir netgi tapti jų mazgu.
„Politinės akcijos tikimybė yra nedidelė. Pagrindinis pavojus yra tai, kas vyksta visame pasaulyje su naftos kainomis. Jeigu smarkiai kils kainos, visos valstybės kentės vienodai. Ir niekas neturi įtakos naftos kainų kilimui, net ponas Dievas nieko padaryti negalėjo“, - teigė J.Vilemas.
K.Smithas: Rusijos grėsmės Lietuvai - didesnės nei bet kada
Tuo tarpu Europos programos strateginių ir tarptautinių tyrimų centro vyresniojo nario, buvusio JAV ambasadoriaus Lietuvoje K.Smitho nuomone, Rusijos naudojimasis energetikos ištekliais siekiant daryti įtaką politikai Baltijos šalyse išaugo iki 1990-ųjų lygio, ir priklausomybės iššūkiai Baltijos šalims yra didesni, nei buvę kada nors anksčiau.
K.Smithas teigė, kad Lietuvos situacija sudėtinga, nes šaliai teko dirbti su „Jukos“ - modernia, į pelną orientuota ir nepolitizuota Rusijos kompanija, dabar beveik galutinai sužlugdyta šalies valdžios. „Su „Jukos“ dirbusios šalys dabar paliktos svarstyti, kaip reaguoti į Kremliaus pastangas perimti „Jukos“ užsienyje turėto turto, tokio kaip „Mažeikių nafta“, kontrolę“ - sakė K.Smithas.
Jo nuomone, tai, kad „Jukos“ turto konfiskavimas ir Rusijos energetikos sektoriaus centralizacija vyksta tuo pat metu, kaip ir didėjanti nacionalizmo banga Rusijoje, nėra sutapimas. „Augančios nacionalizmo išraiškos tarp jaunų Rusijos grupių ypač kelia nerimą, juolab manoma, kad didžiausia finansinės paramos jiems dalis ateina iš valstybinių Rusijos energetikos kompanijų“, - teigė K.Smithas.
Jis perspėjo apie pavojingą „kokteilį“, susidariusį Lietuvos energetikos sektoriuje dėl to, kad Rusija - vienintelė naftos ir dujų importuotoja į šalį ir monopolininkė energetikos infrastruktūros ir rinkos srityje. To keliami pavojai tik didėja, nes energetinių išteklių suvartojimas Baltijos šalyse kasmet didėja maždaug trečdaliu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo dydžio. „Tuo pat metu Rusija susitarė pirkti visus eksportui skirtus Turkmėnistano dujų išteklius iki 2007-ųjų dvigubai pigiau, nei parduoda savo pačios dujas Vakarams. Tai Centrinės Europos šalims paliks mažiau galimybių įsigyti dujų ne iš Rusijos šaltinio ir dar padidins ekonominę ir politinę „Gazprom“ įtaką“, - vardino tyrėjas.
Jis ir ES politiką įvertino kaip ne mažinančią, o dar labiau didinančią grėsmes Lietuvai ir panašioje padėtyje atsidūrusioms šalims. „Griežtesni ES aplinkosaugos standartai privers Baltijos šalis imtis priemonių, kurios tik padidins jų energetinę priklausomybę“, - pažymėjo K. Smithas. Atominės elektrinės uždarymas, perėjimas nuo dujų, anglių ir kito kuro prie dujų, kitos priemonės padidins energetinių išteklių importo poreikį, taip suteikiant Rusijai didesnę politinę įtaką regione.
“Deja, ES dabar užsiėmusi persitvarkymo klausimais, ir kai kurios didesnės Sąjungos šalys noriai žvelgia kitaip į korumpuotą ir politiškai motyvuotą Rusijos verslo veiklą, kuri kelia grėsmę kitų ES šalių suverenitetui. Šiuo atveju Vokietijos ir Prancūzijos parama po Baltijos jūra planuojamam dujotiekiui - tinkamas pavyzdys“, - sakė K. Smithas. Rusijos dujų galiūnas „Gazprom“ planuoja tiesti tokį dujotiekį, neinantį nei Lietuvos, nei kaimyninių šalių teritorija, eksportui į Vakarus, taip apeidamas Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir atimdamas iš šių šalių galimybę būti tranzitinėmis.
Tačiau tyrėjas teigia, kad, siekiant išvengti priklausomybės nuo Rusijos grėsmių, visų pirma reikalingi greiti pokyčiai iš Rusijos energetinius resursus importuojančiose šalyse. „Jose pernelyg dažnai trūksta aiškios ir įvykdomos komercinės teisės, valstybinėje biurokratijoje įsišaknijusi korupcija, o skaidrumo lygis politikos ir pramonės sferoje - labai žemas“, - pažymėjo K. Smithas. Jis išvardino keletą pagrindinių žingsnių situacijos pagerinimo link.
Pirmiausia politinių kampanijų finansavimas turi būti skaidresnis, kad rinkimų negalėtų paveikti užsienio kontroliuojamos bendrovės. Žiniasklaida turėtų sąlygoti didesnę diskusiją apie galimus korupcinius vietinio elito ir Rusijos energetikos kompanijų ryšius. „Svarbiausia, kad Baltijos šalys atskirtų vietines kliūtis, kurios neleidžia Vakarų investicijų į energetikos sektorių. Tam tikrais atvejais siekiant tai įgyvendinti reikės išardyti vietinius monopolius“, - sakė K. Smithas.
Jo teigimu, šalis turėtų spausti Europos Komisiją, kad ši atkakliai reikalautų Rusijos pasirašyti Energetikos chartiją, kuri atveria išteklių transportavimo rinką vietinei ir tarptautinei konkurencijai. Naujos ES narės turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį energetikos dialoge tarp Rusijos ir ES, nes kol su Rusija derasi valstybių lyderiai iš Berlyno, Paryžiaus ir Romos, dėmesys kreipiamas iš esmės į resursų tiekimo iš Rusijos didinimą, o ne į Rusijos verslo skaidrumo didinimo ar daugiau verslumo, o ne politikos siekimo kompanijose skatinimą.
Pasak K.Smitho, tuo pat metu pagrindinės Vakarų šalių vyriausybės, siekdamos, kad Rusija tiektų joms daugiau resursų, Rusijos valdžiai nusiuntė „ne tą žinią“. „Žinia, kurią jie nusiuntė, buvo tokia: „jūs“ galite daryti beveik ką tik norite Centrinėje Europoje tol, kol „jūs“ didinate naftos ir dujų eksportą“, - seminare kalbą baigė tyrėjas.
J.Vilemas: naujo reaktoriaus statyba neapsimoka
„Visi ekonominiai faktoriai akivaizdžiai rodo, kad statyti naują reaktorių būtų nenaudinga. Toks reaktorius, kokį mums perša prancūzai, statantys panašų Suomijoje, kainuotų 3 mlrd. eurų - suraskit, žurnalistai, kas juos sumokėtų“, - Eltai po seminaro sakė J.Vilemas.
Jis žurnalistams teigė skeptiškai vertinąs ketvirtadienį Tėvynės sąjungos vadovų pasiūlytą idėją statyti reaktorių. „Negi jie daugiau idėjų neturi, kuo patraukti rinkėjus?“, - stebėjosi J.Vilemas žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės idėją perėmusiais konservatoriais.
Pasak akademiko, kuro kaina sudarytų vos 10 proc. branduolinėje elektrinėje pagamintos elektros kainos. Likusi dalis būtų investicijų į tokio reaktoriaus statybą grąžinimas.
Naujo reaktoriaus statyba, pasak jo, galėtų būti svarstoma, kai tam atsirastų poreikis, bet 2009-aisiais, galutinai sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, tokio poreikio dar tikrai nebus ir elektra iš bet kurio kito Lietuvai prieinamo šaltinio būtų daug pigesnė.
JAV Vyriausybės patarėjas atominio saugumo klausimais Joe Baderis pažymėjo, kad energetinio saugumo klausimus trys Baltijos šalys turi spręsti kartu.
Seminaro dalyviai artimiausiu metu žada parengti rekomendacijas šalies energetinio saugumo sustiprinimui.
Lietuva kol kas neturi elektros tinklų jungčių su kitomis valstybėmis, išskyrus Latviją, Rusiją ir Baltarusiją. Dujas šaliai tiekia vienintelis tiekėjas - Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“. Šalies naftos perdirbimo gamyklą „Mažeikių nafta“ valdo bankrutuojantis Rusijos koncernas „Jukos“, kurio turimos gamyklos akcijos, tikėtina, taip pat atiteks Rusijos investuotojui.