„Tyrimas yra pradinėje stadijoje, atliekami įvairūs procesiniai ir ikiteisminio tyrimo veiksmai, galimai padarytų sunkių nusikalstamų korupcinių veikų politinėje sferoje ratas plečiasi“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.

„Yra nagrinėjama ir vertinamas įvairių Seimo politinių ir taip pat įstatymo rėmimo sprendimo aplinkybės, tas vertinimas galbūt atsispindės papildomai suformuluotuose įtarimuose tiek piliečiui R. Kurlianskiui, tiek galbūt kitiems asmenims, kurie šioje byloje gali tapti įtariamaisiais“, – sakė jis, užsiminęs apie įtarimus ir kitiems politikams.

Tai jis pareiškė pirmadienio popietę po Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio, kuriame ikiteisminio tyrimo teisėjas Petras Karvelis išnagrinėjo prašymą „MG Baltic“ viceprezidentui pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Nors prieš posėdį prokuroras J. Laucius nuo žurnalistų ir R. Kurlianskio advokatų slėpė, kuriam laikui prašo toliau laikyti R. Kurlianskį suimtą, DELFI paklaustas teisėjas P. Karvelis netuščiažodžiavo: „Dviem mėnesiams“.

Prokuroras baiminasi, kad laisvėje gali paveikti politikus

Prašydamas pratęsti suėmimo terminą papirkimu, prekyba poveikiu bei neteisėtu valstybės paslaptį sudarančio dokumento (VSD Panevėžio skyriaus pažymos) laikymu įtariamam R. Kurlianskiui prokuroras teigė, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas yra labai sudėtingas, tiriamos vis naujos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, būtina atlikti ir daugiau svarbių neatidėliotinų veiksmų, o įtariamojo paleidimas į laisvę esą galėtų pakenkti tyrimo sėkmei.

Be to, manoma, kad R. Kurlianskis gali daryti poveikį politikams ir politinių partijų atstovams bei trukdyti tyrimui.

Neoficialiai DELFI šaltiniai užsiminė, kad galimo kyšininkavimo byloje gali figūruoti ir daugiau politikų, šios informacijos prokuroras nepaneigė.

Neviešo posėdžio pradžioje ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras J. Laucius pateikė papildomą informaciją baudžiamojoje byloje. Su ja leista susipažinti R. Kurlianskį ginantiems advokatams Romualdui Mikliušui bei Kaziui Pėdnyčiai, tuo metu pats įtariamasis buvo išvestas konvojaus pareigūnų iš teismo salės.

Vedamas į teismo posėdžių salę ir iš jos R. Kurlianskis elgėsi ramiai, tačiau į žurnalistų klausimus neatsakinėjo, o teisme skundėsi prasta sveikata.

Suėmimo pratęsimo klausimą teismas nagrinėjo daugiau kaip valandą. Ar „MG Baltic“ viceprezidentas bus paleistas į laisvę, ar jam suėmimo terminas bus pratęstas, turėtų paaiškėti antradienį 8 val.

Žmona į prokuratūros sąskaitą sumokėjo užstatą

Gegužės 12 d. sulaikytas R. Kurlianskis buvo suimtas 20 dienų, jo suėmimo terminas baigiasi po poros dienų. Jo sutuoktinė anksčiau į teismo sąskaitą buvo sumokėjusi 20 tūkst. eurų užstatą – buvo prašoma kardomąją priemonę sušvelninti. Bet prašymas buvo atmestas. Tokio pačio dydžio užstatą R. Kurlianskio žmona penktadienį vėl sumokėjo į Generalinės prokuratūros sąskaitą.

„Tai yra įprastas, pagal teismų praktiką tokioje situacijoje užstatas“, – sakė advokatas R. Mikliušas.

Jis pažymėjo, kad R. Kurlianskis skundžiasi prasta sveikata dėl silpnos širdies: „Visi supranta, kad kalėjimo sąlygomis sveikata negerėja.“

Advokatas sakė, kad teismo posėdyje iš prokuroro neišgirdo faktinių duomenų, kas galėtų leisti teigti, jog R. Kurlianskis, būdamas laisvėje, bandys paveikti proceso dalyvius.

„Priešingai, teismui pateikėme papildomus įrodymus – padarėme žiniasklaidos pubikacijų apie šią bylą analizę, iš kurios matyti, kad ta medijos dalis, kurią galėtų valdyti ir daryti įtaką mūsų ginamasis, buvo itin santūri ir, lyginant su kita žiniasklaida, publikacijos buvo labai trumpos ir jų buvo mažai“, – sakė R. Mikliušas.

Tuo metu kitas R. Kurlianskio gynėjas K. Pėdnyčia pažymėjo, kad prašymas pratęsti suėmimo terminą įtariamajam yra nepagrįstas, o prokuroras esą nepateikė realių motyvų, dėl ko R. Kurlianskis bėgs, pasislėps ar trukdys procesui.

„Tokių motyvų neišgirdau, – sakė jis. – Mes taip pat susipažinome su papildoma medžiaga, pervertėme kiekvieną dokumentą, nieko panašaus apie duomenis, kuriais būtų galima grįsti šiuos pagrindus, nėra.“

„Man susidarė įspūdis, kad šioje byloje, ko gero, yra siekiama ne baudžiamojo proceso įstatyme numatytų kardomosios priemonės tikslų, o greičiau vadovaujamasi taktiniais sumetimais ikiteisminiame tyrime ir dėl to teikiamas toks prašymas, o juk įstatymas draudžia naudoti suėmimą, kaip ir bet kurią kitą kardomąją priemonę, kaip taktinę priemonę baudžiamosios bylos tyrime“, – sakė K. Pėdnyčia. Ką jis tuo norėjo pasakyti, advokatas nepatikslino, tik prašė palaukti antradienio ryto, kai paaiškės, ar bus pratęstas suėmimo terminas.

Ne visų politikų laukia ramios naktys

Pirmadienį prokurorai atliko dokumentų poėmius Seime – krėtė kartą jau dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo teisto „darbiečio“ Vytauto Gapšio kabinetą. Prokurorai pranešė turintys duomenų, kad „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis „galimai per Seimo narį V. Gapšį už itin didelės vertės kyšius (daugiau negu 250 MGL – ne mažiau kaip 9 415 Eur), siekė paveikti šio Seimo nario parlamente atstovaujamos politinės partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais“.

Prokurorai yra nutarę V. Gapšį apklausti kaip specialųjį liudytoją – pareikšti įtarimus jam galima tik gavus Seimo sutikimą. Arba tuomet, jeigu šis atsisakytų parlamentaro mandato, kaip tai padarė E. Masiulis. Tiesa, V. Gapšys savo noru trauktis neketina.

Kokio tiksliai dydžio kyšį R. Kurlianskis galėjo duoti V. Gapšiui, prokuroras J. Laucius kol kas nesako – esą būtina pirmiau pateikti papildomus įtarimus „MG Baltic“ viceprezidentui. Tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu.

Paklaustas, ar prokurorai planuojama įtarimus pareikšti ir kitiems politikams, J. Laucius šypsodamasis sakė: „Gyvenimas parodys“.

„Bylos duomenimis, egzistuoja įtarimas, kad tas kyšis yra didesnis negu 250 MLG, kurį įstatymų leidėjas apibrėžia kaip itin didelės vertės kyšį“, – sakė prokuroras.

Klausimų apie V. Gapšį kol kas neuždavė

J. Laucius taip pat pabrėžė, kad kol kas nėra pagrindo atskleisti, kokios naudos tikėjosi R. Kurlianskis, kai galimai papirko politikus.

„Mūsų nuomone, visa tai, kas yra pagrįstas visuomenės poreikis žinoti apie šios bylos aplinkybes, yra pateikta, detaliau nuo smulkmenų, laukinio smulkmenų patenkinimo norėčiau susilaikyti“, – J. Laucius pažymėjo, kad prokuratūra daugiau detalių apie tyrimą pateiks tuo metu, kai tik galės.

Tuo metu įtarimų nepripažįstantį R. Kurlianskį ginantis advokatas R. Mikliušas DELFI teigė, kad jo klientui nėra pareikšti jokie nauji įtarimai, iki šiol pareigūnai jam neuždavė klausimų, susijusių su V. Gapšiu.

„Niekas panašių klausimų neuždavinėjo“, – sakė jis.

Koncernas „MG Baltic“ savo ruožtu pranešė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pirmadienį taip pat buvo apsilankę jam priklausančioje statybų bendrovėje „Mitnija“ ir LNK televiziją valdančioje bendrovė „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Kratos atliktos ir koncerno bei jam priklausančių įmonių vadovų namuose.

Šiuo metu R. Kurlianskiui pareikšti įtarimai dėl dabar jau buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio papirkimo – įtariama, kad iš Seimo pasitraukusiam politikui dar gegužės 10 d., apie 16 val., „MG Baltic“ viceprezidentas automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo perdavė alkoholinio gėrimo dėžutę su 106 tūkst. Eur.

Pinigų E. Masiulis iš karto namo neišsivežė – nuėjo tvarkyti reikalų į Seimą. Būtent tuo metu STT pareigūnai pateko į politiko automobilį ir jame pažymėjo perduotus pinigus.

E. Masiulis ir R. Kurlianskis buvo sulaikyti tik po dviejų dienų, jų namuose taip pat atliktos kratos. DELFI šaltiniai atskleidė, kad R. Kurlianskis buvo stebimas dar nuo praėjusių metų rugsėjo 23 d., kai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja pareigūnams išdavė leidimą slapta atlikti įvairų sekimą bei leido klausytis pokalbių telefonu.