Pasak jų, Lietuvoje vykstantys procesai daugiau nei įsivaizduojama daro įtakos tarptautinei situacijai ir atvirkščiai, tačiau priklausomumas nuo energetinių Rytų kaimynų yra neišvengiamas.
“Protingai tvarkantis galima tą padaryti savotiškai naudingu. Kadangi esame arti jų (Rytų kaimynų – DELFI) energetinių resursų, natūralu, kad ekonominė nauda akivaizdi. Čia problema yra labai kompleksinė, apimanti ne tik technologiją, bet ir politinius sprendimus”, - po seminaro kalbėjo J.Vilemas.
Jo teigimu, tikimybė, kad Rusija keltų energetinę-politinę grėsmę Lietuvai, Latvijai ar Estijai, žiniasklaidos ir politikų yra gerokai išpūsta.
“Įvertinkime tai, kad Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare, mūsų pažeidžiamumas yra nepalyginamai mažesnis, nei buvo devintajame dešimtmetyje. Ir Rusijos situacija tada buvo daug mažiau stabili. Mes - trys “baltijiečiai“ – buvome žymiai silpnesni ir blogiau pasiruošę atremti bet kokias grėsmes, ir nieko per tą laiką neįvyko. Tad dabar, kada mūsų pažeidžiamumas yra nepalyginamai mažesnis, mes stipresni, labiau apginti, tikėtis tiesioginės politinės akcijos naudojant energetiką yra labai maža tikimybė”, - aiškino profesorius.
Pasak jo, Baltijos šalims reikia susikoncentruoti ir tapti beveik nepažeidžiamoms techniškai. Seminare buvo beveik vieningai pripažinta, jog Baltijos valstybėms būtina susijungti elektros tinklais su Vakarų ir Šiaurės Europa. Tokiu būdu, jeigu kartais nutrūktų energijos tiekimas iš Rytų, Lietuva, Latvija ir Estija nesunkiai apsirūpintų reikalingu jos kiekiu.
“Net ir mes, Baltijos valstybės, tarpusavyje galime viena kitai daug padėti, - tikino J.Vilemas. - Naftos produktų srityje esame absoliučiai apsidraudę. Lietuva gali jos įsivežti iš bet kur ir žymiai daugiau, nei sunaudoja. Su dujomis - sudėtingesnė situacija. Tačiau, turint elektros sujungimą, tais atvejais, kai dujos naudojamos elektros gamybai, pažeidžiamumas yra sumažinamas”.
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijų mokslinio centro direktorius profesorius, habilituotas daktaras Valentinas Snitka pritarė, kad reikėtų ne tik sujungti energetiką, bet komunikacijos, verslo ir kitus ryšius, ir netgi tapti jų mazgu.
“Politinės akcijos tikimybė yra nedidelė. Pagrindinis pavojus yra tai, kas vyksta visame pasaulyje su naftos kainomis. Jeigu smarkiai kils kainos, visos valstybės kentės vienodai. Ir niekas neturi įtakos naftos kainų kilimui, net ponas Dievas nieko padaryti negalėjo”, - teigė J.Vilemas.
J.Vilemas: naujo reaktoriaus statyba neapsimoka
"Visi ekonominiai faktoriai akivaizdžiai rodo, kad statyti naują reaktorių būtų nenaudinga. Toks reaktorius, kokį mums perša prancūzai, statantys panašų Suomijoje, kainuotų 3 mlrd. eurų - suraskit, žurnalistai, kas juos sumokėtų", - Eltai po seminaro sakė J.Vilemas.
Jis žurnalistams teigė skeptiškai vertinąs ketvirtadienį Tėvynės sąjungos vadovų pasiūlytą idėją statyti reaktorių. "Negi jie daugiau idėjų neturi, kuo patraukti rinkėjus?", - stebėjosi J.Vilemas žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės idėją perėmusiais konservatoriais.
Pasak akademiko, kuro kaina sudarytų vos 10 proc. branduolinėje elektrinėje pagamintos elektros kainos. Likusi dalis būtų investicijų į tokio reaktoriaus statybą grąžinimas.
Naujo reaktoriaus statyba, pasak jo, galėtų būti svarstoma, kai tam atsirastų poreikis, bet 2009-aisiais, galutinai sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, tokio poreikio dar tikrai nebus ir elektra iš bet kurio kito Lietuvai prieinamo šaltinio būtų daug pigesnė.
JAV Vyriausybės patarėjas atominio saugumo klausimais Joe Baderis pažymėjo, kad energetinio saugumo klausimus trys Baltijos šalys turi spręsti kartu.
Seminaro dalyviai artimiausiu metu žada parengti rekomendacijas šalies energetinio saugumo sustiprinimui.
Lietuva kol kas neturi elektros tinklų jungčių su kitomis valstybėmis, išskyrus Latviją, Rusiją ir Baltarusiją. Dujas šaliai tiekia vienintelis tiekėjas - Rusijos valstybinė įmonė "Gazprom". Šalies naftos perdirbimo gamyklą "Mažeikių nafta" valdo bankrutuojantis Rusijos koncernas "Jukos", kurio turimos gamyklos akcijos, tikėtina, taip pat atiteks Rusijos investuotojui.