„Kol kas aš nematau galimybės įsiplieksti plataus masto karui tarp NATO ir Rusijos“, - interviu BNS sakė Vilniuje viešėjęs Brunsume įsikūrusios Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.
Tačiau jis pridūrė, kad „pavojingas“ Rusijos elgesys Baltijos jūros regione „anksčiau ar vėliau gali sukelti incidentus“.
NATO neplanuoja eskaluoti šių Rusijos veiksmų, teigė karininkas.
„Mes nenorime eskaluoti. Ką mes darome, tai giname ir atgrasome“, - sakė italas S. Farina.
Per pastarąjį mėnesį Rusijos naikintuvai kelis kartus lydėjo virš Baltijos jūros skridusius Jungtinių Valstijų karinius orlaivius. JAV pareigūnai teigė, kad šie perėmimai vykdyti nesaugiai.
Be to, Rusijos šturmo naikintuvai kelis kartus praskrido labai arti amerikiečių valdomomis raketomis apginkluoto minininko „USS Donald Cook“, kuris Baltijos jūra plaukė link Klaipėdos uosto.
Sąjungininkų batalionas „karine prasme“ įmanomas
S. Farina į Lietuvą atvyko artėjant vasarą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame gali būti nuspręsta kiekvienoje Baltijos šalyje dislokuoti sąjungininkų bataliono dydžio pajėgas.
Vokietijos pareigūnai paskelbė, kad kuriant tokį batalioną Lietuvoje jie gali atlikti pagrindinį vaidmenį.
Generolas teigė, kad tokio dydžio sąjungininkų pajėgos tiek Lietuvoje, tiek likusiose Baltijos šalyse yra „karine prasme“ įmanomos.
„Mes padarysime viską, kad užtikrintumėme, jog šis mechanizmas bus naudingas įgyvendinant NATO tikslus“, - sakė Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.
Jis tvirtino, kad sulaukus palankaus politinio sprendimo tokių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse neužtruktų ilgai.
Galimybė dislokuoti po tarptautinį karių batalioną Baltijos šalyse sprendžiamas pernai to paprašius Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadams. Šį karinį vienetą sudaro iki tūkstančio karių.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Oro policijos naikintuvai turi ginti oro erdvę
Generolas S. Farina palankiai vertino Baltijos šalių prašymą, kad Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai reikalui esant galėtų vykdyti oro gynybos funkcijas.
Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
„Perėjimas iš oro policijos į oro gynybos yra papildomas reikalingas pajėgumas“, - sakė karininkas.
Tačiau jis pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pačios įsigyti antžeminių oro gynybos sistemų, siekiant palengvinti sąjungininkų naštą užtikrinant regiono oro gynybą. Pasak generolo, sąjungininkai šiuo metu neplanuoja dislokuoti tokių sistemų Lietuvoje.
Apie planus kurti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą Baltijos šalių gynybos ministrai paskelbė pernai.
Šių metų kovą Latvijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Raimondas Graubė BNS sakė, kad kariniai specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos jau svarsto tokios sistemos dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų.