Nuomonę, kad reikia pakeisti IAE teisinį statutą, gruodžio pabaigoje išsakė ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). VATESI vadovas Saulius Kutas BNS tuomet sakė, kad, būdama valstybės įmone, IAE negali visiškai užtikrinti branduolinės saugos. Jo nuomone, IAE branduolinė sauga būtų geriau užtikrinta, jei jėgainė būtų pertvarkyta iš valstybinės įmonės į akcinę bendrovę, kaip yra daugelyje Vakarų Europos šalių.
IAE darbuotojų pareiškime taip pat raginama nedelsiant priimti sprendimą dėl atominės energetikos vystymo šalyje ir numatyti priemones, kaip išsaugoti dabar IAE dirbančius specialistus, pradėti derybas dėl panaudoto branduolinio kuro grąžinimo į Rusiją, nes "tai padėtų užtikrinti geresnę šalies gyventojų ir aplinkos apsaugą". Dabar panaudotas branduolinis kuras saugomas jėgainėje.
IAE darbuotojų nuomone, Lietuva turi visas sąlygas vystyti ir plėtoti atominę energetiką, o branduolinių technologijų panaudojimas sudaro galimybes vystyti šalies mokslinį - techninį potencialą, skatina ekonomikos vystymąsi.
Darbuotojų teigimu, per darbo metus IAE pagamino 220 milijardų kilovatvalandžių (kW/h) elektros energijos. "Ateityje galėtų dar tiek pat pagaminti, jei būtų išnaudotas maksimalus jos galingumas", -sakoma pareiškime.
Pirmasis IAE blokas buvo paleistas 1983 metų gruodžio 31 dieną, antrasis - 1987 metų rugpjūčio 31 dieną.
Dabar Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 70 proc. Lietuvos elektros energijos.
Pareiškime pažymima, kad IAE antrąjį bloką "galima ir reikia" eksploatuoti visą jo projektinį laiką iki 2017 metų, o jį modernizavus, eksploatavimo laiką galima pratęsti dar 10-15 metų.
Raginama Europos Sąjungos, į kurią tikisi įstoti po poros metų, Lietuva įsipareigojo pirmąjį IAE reaktorių uždaryti iki 2005-ųjų. Antrojo reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo datą Vyriausybė turėtų paskelbti vasario mėnesį.
Ignalinos AE veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, todėl ES ragina Lietuvą kuo greičiau apsispręsti dėl jėgainės antrojo bloko uždarymo ir nutraukti jo eksploataciją 2009 metais.
Kaip teigiama IAE darbuotojų pareiškime, valstybė deda nepakankamai pastangų, kad sušvelnintų IAE pirmojo bloko uždarymo socialines pasekmes. Darbo kolektyvo nuomone, "neturėdami valstybinės programos ir investicijų, skirtų užimtumo problemoms spręsti, neišspręsime didėjančios nedarbo problemos IAE regione".
2002 metų sausio 1 dienos duomenimis, Ignalinos AE dirba 4 611 darbuotojų, kurių dalis, uždarius pirmąjį bloką, neteks darbo.
Tarptautinių ekspertų vertinimu, IAE uždarymo darbų etapas iki 2010 metų kainuos per 1 milijardą litų (270 mln. eurų), per artimiausius 30 metų - 2,1 mlrd. litų (542 mln. eurų), o per 100 metų uždarymo darbų kaštai, įskaitant socialinių pasekmių likvidavimą ir radioaktyvių atliekų tvarkymą, pasieks 10 mlrd. litų (2,5 mlrd. eurų).
Lietuva, argumentuodama, kad tokia finansinė našta jai nepakeliama, ragina Europos Sąjungą ženkliai prisidėti prie IAE uždarymo finansavimo.
Tarptautiniai donorai jau skyrė Lietuvai daugiau nei 200 mln. eurų IAE pirmojo bloko uždarymui.