DELFI primena, kad į Seimą jis buvo išrinktas „Drąsos kelio“ sąraše. Šios partijos neformali lyderė visuomet buvo būtent N. Venckienė.
Neslėpė pasipiktinimo socialdemokratų sprendimu
„Tvarkos ir teisingumo partijai“ pasiūlius Vidaus reikalų ministru skirti profesorių Povilą Gylį, išlindo Lietuvos „gražuoliai”, sistemos varžteliai: Skvernelis, Čiuldė, Bruveris, Valatka. Pasirodė ir „imbierinių sausainių” autorės rašliava. Ūso antrininkas Čiuldė nepatingėjo ta pačia tema parašyti net du straipsnius. Keista, kad iki šiol nepasirodė propagandinio laikraščio alkoholikės rašinėlių. A. Butkevičius net sukvietė Socialdemokratų valdybą dėl kandidatūros svarstymo, nors niekada iki šiol to nėra buvę“, – stebėjosi N. Venckienė.
Ji citavo ir žurnalistams socialdemokratų partijos vicepirmininko Gedimino Kirkilo pasakytus žodžius: „Valdyba galvoja, kad tai nėra tinkamas kandidatas dėl įvairių priežasčių – dėl to, kaip jis į politiką atėjo, visi aspektai buvo išvardyti, dėl to, kad sistema turbūt prieštarautų“.
Tačiau įsimintiniausia išsakyta nuomonė dėl P. Gylio, jos teigimu, buvo „reitingų favorito” S. Skvernelio.
Kritikavo S. Skvernelį
„Bet koks veikėjas, kuris yra patekęs į valdžią violetinio nesusipratimo būdu, kada buvo žudomi žmonės, luošinami jų likimai, atkreipkite dėmesį, kokio masto ten buvo padaryta afera aukojant mažametę mergaitę, tai yra mažų mažiausiai spjūvis visuomenei ir teisėsaugai į veidą“, – sakė S. Skvernelis“, – rašė ji.
Anot N. Venckienės, daugumai Lietuvos žmonių 2012 m. gegužės 17 d. – Lietuvos valstybės gėdos diena, tačiau S. Skverneliui – pasididžiavimo.
„Algirdas Patackas rašė: „Nebeatpažįstu Lietuvos, jos valstybės, už kurios atkūrimą dėjau parašą. Pagrobta mergaitė, paslėpta nuo artimųjų ir visuomenės, pagaliau išvežta nežinia kur. Ir visa tai padaryta valstybės vardu, valstybės rankomis, paklūstant Blogio jėgoms ir joms diriguojant. Tokiu būdu valstybė buvo padaryta bendrininke nusikaltimo prieš mažą vaiką, kuris tiek juridine, tiek teologine, moraline prasme yra pats sunkiausias. Bendrininke, deja, tapo ir tauta, visuomenė, kuri tą lemtingą rytą neišėjo į gatves. Tad šis nusikaltimas turės sunkiai nuspėjamų pasekmių tiek tautai, tiek valstybei“, – citavo N. Venckienė.
„Rašinėlio „Kaip aš įsivaizduoju laimę” autoriui S. Skverneliui 2012 m. gegužės 17 d. – turbūt laimingiausia diena jo gyvenime. Tikėkimės, kad ir kandidatuojant į Seimą, jis neatsisakys laimingiausios jam vietos – Kauno kaimiškosios apygardos“, – savo tinklaraštyje teigė ji.
Gyrė P. Gylį: jis yra nuostabus žmogus
N. Venckienė taip pat pasidalijo savo mintimis apie P. Gylį.
„Tikrai žinau, kad jis yra nuostabus žmogus. Išsilavinęs, analitiškai mąstantis, kultūringas. Povilas Gylys, kaip ir Jonas Varkala, pasižymi pačiomis geriausiomis žmogaus ir piliečio savybėmis. Net tada, kai kiti nevažiavo į Klonio gatvę, baimindamiesi dėl karjeros, P. Gylys nebijojo. Būtent profesorius išsiskyrė neabejingumu – esmine gero politiko savybe. Povilo Gylio viešai išsakyta nuomonė, paskelbti straipsniai yra argumentuoti ir logiški. Nėra jokių abejonių, kad jis būtų puikiu Vidaus reikalų ministru“, – rašė ji apgailestaudama, kad Lietuvoje tokiems žmonėms esą nebeliko vietos į ministrus.
„Teisingai Valdas Vižinis parašė feisbuke: „Ką reiškia Gylio paskyrimas VRM ministru politiniam elitui? Tai reiškia priėjimą prie jėgos struktūrų dokumentų, susijusių su Klonio įvykiais. Tai reiškia galimybę mažų mažiausiai naujai viešai sumaiščiai, o pasijungus jau spėjusioms susiformuoti kad ir mažoms Klonio pilietinio pasipriešinimo struktūroms – naują pilietinio sąmoningumo stiprėjimo etapą (…)”. Akivaizdu, kad supuvusi sistema prieštarauja dėl profesoriaus Povilo Gylio skyrimo ministru“, – konstatavo ji.
Kandidatūrą atmetė
DELFI primena, kad P. Gylio kandidatūrą į vidaus reikalų ministro postą penktadienį (balandžio 1 d.) premjerui pateikė valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas.
Naujo vidaus reikalų ministro ieškoma, kai S. Skvernelis paskelbė šių metų Seimo rinkimuose dalyvausiantis su neparlamentine Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuo metu į ministrus jis buvo deleguotas „Tvarkos ir teisingumo“, nors nebuvo šios partijos nariu.
Tačiau valdančioji socialdemokratų valdyba sekmadienį (balandžio 3) P. Gylio kandidatūrai nepritarė.