Komisijos narys, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis per posėdį informavo, kad Atgimimo laikotarpio tyrinėtojai negali rengti mokslinių straipsnių, nes stokoja dokumentų, kuria galėtų remtis. "Mums buvo pateikta informacija, kas šiuo metu yra archyve. Tai - katino ašaros", - tvirtino A.Paulauskas.
Pasak parlamento vadovo, komisijos nariai siūlo su Sąjūdžio veikla susijusius dokumentus saugoti Lietuvos valstybės archyve ir publikuoti specialiame žurnale, parengti elektronines jų versijas ir sukurti specialią interneto svetainę. Šiuo metu tariamasi, kaip teisiškai reglamentuoti medžiagos perdavimą, užtikrinti galimybę pasidaryti turėtų dokumentų kopijas, įsipareigoti neskelbti tam tikrų duomenų.
Be to, norima apimti ne tik prieš keliolika metų prasidėjusį Atgimimą, bet ir pokario rezistencijos ir disidentinį laikotarpius, kurių metu buvo brandinamas Sąjūdis.
A.Paulauskas vylėsi, kad nugalės gyventojų pilietiškumas, o ne jų noras vieniems patiems džiaugtis turimais vertingais dokumentais: "O ką daryti tyrinėtojams, kurie tirs, vertins, rašys istorinius darbus ir ateities kartoms paliks tyrinėjimus? Apeliuosime į sąžinę, pilietiškumą, prašysime atsižvelgti į visuomenės poreikius. Kito kelio nėra".
Anot Seimo Pirmininko, su minėtu laikotarpiu susijusios medžiagos pakaktų "5 metams rimto darbo", tačiau remiantis jau turimais dokumentais esą nepavyktų net išleisti mokslinio žurnalo.
Komisijos narės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio aktyvistės Angonitos Rupšytės teigimu, gyventojai retkarčiais patys atneša Atgimimo laikotarpio dokumentų, ypač provincijoje. Tačiau, jos manymu, visuomenę reikėtų paraginti grąžinti turimą istorinę medžiagą.
Trečiadienį į pirmąjį darbinį posėdį susirinkusi komisija buvo sudaryta daugiau nei prieš metus. Tačiau iki šiol vykę posėdžiai buvo susiję su įvairiomis progomis - Sąjūdžio įkūrimo arba Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo metinių.
Organizuoto Atgimimo judėjimo pradžia laikomas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 metų birželio 3 dieną. Jau tų metų pabaigoje Sąjūdžio veikloje dalyvavo apie 180 tūkst. žmonių.
Iš pradžių Lietuvos persitvarkymo sąjūdis deklaravo kultūrinio atgimimo, demokratizavimo ir ekonominio savarankiškumo siekius, bendradarbiavo su Lietuvos komunistų partija. Vėliau jis užėmė savarankišką politinę poziciją, o 1989 metų pradžioje viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimas.
1990 metų vasario 24 dienos rinkimuose į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą Sąjūdžio remiami kandidatai gavo 101 mandatą iš 141. Būtent jų balsai nulėmė Kovo 11-osios Akto priėmimą.