Taip DELFI teigė vilnietis, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinoma.

Vyro žodžiais, jis nuolat susiduria su valstybės vykdomu smurtu prieš jį ir jo vaikus: „Problema, kad jis – sunkiai atpažįstamas, tačiau ne mažiau skaudus ir žalojantis nei vaikų tvirkinimas ar prievartavimas. Vakaruose ši smurto rūšis kartais taikliai pavadinama tėvų atstūmimu.

Vilnietis gimė ir augo nedideliame Lietuvos mieste, inteligentų šeimoje. Laimingą ir nerūpestingą vaikystę sekė pasiekimai moksle, vėliau - mėgstamas darbas, gydytojo karjera. Laisvalaikiu – kelionės po pasaulį. Vėliau – šeima, vaikai. Atrodė, gyvenimas klostosi jei ne idealiai, tai bent jau normaliai.

Tačiau ilgainiui ėmė daugėti nesutarimų su vaikų mama: „Jai atrodė, kad aš per mažai skiriu šeimai dėmesio, o man – kad ji perdėtai rūpinasi vaikais. Baldų kampai buvo apraišiojami porolonais. Žaisti vonioje vaikams, su retomis išimtimis, buvo draudžiama. Geriausiu atveju esą galima persišaldyti, blogiausiu – net ir prigerti. Kol aš mokydavau kūdikius vonioje plaukti plaukti ant nugaros, uošvienė užsidariusi kitame kambaryje melsdavosi. Nenuostabu, nes vaikų mamos giminėje beveik niekas nemokėjo plaukti“.

Uošvės priešas Nr. 1

Kaip pasakojo gydytojas, ypač su savo vaikų mama nesutardavo šiems susirgus: „Būdavau verčiamas ieškoti pažįstamų gydytojų, pas kuriuos esą būtina vaikus nuvežti konsultacijai dėl menkiausių negalavimų, nors mano nuomone aš, būdamas gydytoju, nors ir ne pediatru, galiu susitvarkyti su elementariomis peršalimo ligomis ar viduriavimu pats“.

Kaip dabar atrodo tėvui, blogiausia, kad vaikų mama turėjo labai tvirtą sąjungininkę – savo mamą, kuri gyveno šalia: „Uošvė nuolat mokydavo, kaip mums gyventi, konsultuodavosi su kažkokiu ekstrasensu Karpačiausku. Kadangi man ekstrasensų patarimai neįdomūs ir jais nesivadovaudavau, ilgainiui tapau uošvės priešu Nr. 1. Esu ne kartą uošvės išvadintas sadistu, debilu, išgama ir panašiai dėl to, kad neieškau negaluojančiam vaikui „blato“, nevežu į ligoninę“.

Pasakodamas savo istoriją vilnietis prisiminė, kaip buvo gąsdinamas, jog užaugus dukrai nagus nusigrauš, nes iki 1 metukų jos kojos nebuvo idealiai tiesios, o jis nespaudė kolegų gydytojų-traumatologų, kad jai dar kūdikystėje atliktų kaulų laužymo ir kojų tiesinimo operaciją.

„Traumatologai man sakė, kad kai dukra pradės vaikščioti, kojos išsitiesins pačios. Nors taip ir atsitiko, tačiau uošvienės akyse aš likau išgama“, – pripažįsta jis.

Tėvo žodžiais, jo vaikų mama vis dažniau keldavo ultimatumus: arba gydome kaip ji norinti, arba vaikus matys kaip savo ausis. „Su minėtais ultimatumais nesutikau, dėl to ji pradžioje išsikraustydavo kelioms savaitėms vaikams apsirgus, kol galiausiai ir visai išsiskyrėme“, – taip situaciją mato DELFI pašnekovas.

Galvojo, atsigriebs per atostogas

Po skyrybų vaikai, įpratę prie tėvo, pas jį veržte verždavosi.

„Tačiau vaikų mama ėmė metodiškai mano bendravimą su jais riboti. Ko tik neišbandė, kad pasiekų savo. Pradžioje, žinodama mano, kaip gydytojo darbo nereguliarumą, spraudė mane į griežtus rėmus: jokio lankstumo mano bendravimo su vaikais grafike būti negali, nesvarbu, kad gydytojui budėjimus ar konferencijas priderinti prie kas antro savaitgalio su vaikais ne visada realu. Vaikus būtina grąžinti mamai 8 val. vakaro, mat jie esą keliasi 6 val. ryto, bet ryte nepaimsi anksčiau 11 val., nes vaikams reikia išsimiegoti“, – vardijo jis.

Galvojo, atsigriebs per atostogas, bet teisme sužinojo, kad 4 savaičių negaus. „Neva, užteks ir 14 dienų, nes vaikai per ilgesnį laiką labai pasiilgtų mamos. Pasiūliau atostogauti 2 kartus po 14 dienų, tačiau gavau atsakymą, kad niekam mano interesai neįdomūs, svarbiausi – vaikų. Tačiau jei tėvas nori su jais pakeliauti, į užsienį gali išvykti tik su mamos sutikimu. Teismo nuomone, tik mama gali nuspręsti, kas vaikams yra geriausia, mat su ja jie praleidžia daugiausiai laiko“, – keista tėvui.

Jei jis nori slaugyti sergančius vaikus – nebūtinai leidžiama, nes kaip tampysi sloguojantį iš vieno buto į kitą. Aplankyti susirgusius vaikus pas mamą galima bandyti, bet jei tik ji leis, antraip ir antstoliai nepadės.

„Apie galimybę nors retkarčiais pabendrauti su vaikais telefonu ar internetu galėčiau tik pasvajoti – teismo įsitikinimu tokios priemonės perteklinės, kadangi vaikai gyvena netoliese“, – tęsė tėvas.

Jo įsitikinimu, vaikų mama ne savo jėgomis pasiekė čia minėtus apribojimus: „Jai padėjo ne tik godūs advokatai, bet ir tėvo atstūmimo srityje neišprusę teisėjai, vaiko teisių darbuotojai, psichologai, kuriuos „motyvavo“ mamos melagingi verkšlenimai teisme, koks jis negeras.

Panaudojo „atominį“ ginklą – kaltinimai seksualiniu išnaudojimu

„Pajutusi, kad to gali būti ne gana, buvusi žmona prirašė skundų policijai, esą aš prieš ją smurtavau. Galvojau, pamatę kaltinimų absurdiškumą, visi specialistai atgluš ir ataks. Deja. Lietuvoje, kitaip nei vakaruose, smurto artimoje aplinkoje atvejais, net jei visi tyrimai galutinai nutraukiami, preziumuojama, kad esi kaltas, nes neįrodyta, kad nekaltas. O kadangi visi tyrimai nutraukti „nepakakus įrodymų“, ant manęs visam gyvenimui yra mestas smurtautojo šešėlis“, – pabrėžia DELFI pašnekovas.

Vaikų motina, jo žodžiais, paskatinta tokios sėkmės, „išsiaugino dar didesnį apetitą ir kovoje prieš jo bendravimą su vaikais panaudojo „atominį“ ginklą – kaltinimus dukters seksualiniu išnaudojimu“.

„Aš tikėjausi, gal dabar specialistai, kurti ir akli mano ir vaikų problemai, atsipeikės. Deja, stebuklas neįvyko. Tačiau baisiausia, kad šitos mėsmalės neatlaikė mano sūnus. Ištarė stebuklingą žodį „nenoliu“ (bendrauti su tėčiu). Nors jam tada buvo vos 4-eri, šis žodis eliminavo mane iš jo gyvenimo“, – konstatuoja tėvas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) priėmė, tėvo žodžiais, „genialų“ sprendimą: bendravimas su sūnumi kiekvienu atveju vyks tik tada, jei sūnus norės.

„Tokiu būdu mano penkiametis kleckas buvo priverstas priimti sprendimus, kurie net suaugusiems nebūna lengvi. Literatūroje nurodoma, kad tokia sprendimų našta yra smurtas prieš vaiką. Visą sprendimų naštą užkrauti penkiamečiui –– kaip tokią teisėjos logiką suprasti? – nesuvokiama tėvui.

Leido bendrauti tik stebint psichologui

Vis dėlto, jis pripažįsta, jog aukštesnių instancijų teismai jo ir vaikų problemą kosmetiškai kiek sumažino, galų gale nustatydami bendravimą su sūnumi tarpininkaujant psichologui. Tačiau tėvui ir tai nesuteikė palengvėjimo.

„Pirma, psichologinėje literatūroje nėra net menkiausio straipsnelio, kad bendravimas su vaiku per psichologą būtų kada nors bent vienam vaikui ar tėvo-vaiko ryšiui padėjęs. Antra, literatūroje nurodoma (o aš jaučiu savo kailiu), kad tėvai, bendraudami per psichologą, jaučiasi nevisaverčiai. Trečia, susitikimai vyksta labai retai, kadangi tai psichologui būna netinkamas laikas, tai vaikų mama negali, atostogauja, vaikai sirguliuoja ir pan. Man per 2 metus tokio režimo pavyko su vaiku pabūti 5 kartus po 2 valandas, ir tai tik dalyvaujant dar ir vaikų mamai. Kaliniai mato savo vaikus dažniau... O aš, niekada nieko blogo niekam nepadaręs, matyt esu didesnis išgama, nei žmogžudžiai? Aš teismo skyrimą bendrauti su vaiku per psichologą, pagal tai, kiek tai griauna gyvenimą ir atneša skausmo, palyginčiau su „pasodinimu ant adatos“ - man, kaip gydytojui, narkomanų žargonas kažkiek žinomas“, – sakė tėvas.

Dabar jo situacija tokia: vilniečiui paskirtas bendravimas su sūnumi tik dalyvaujant psichologui. Tačiau jo, kaip tėvo, teisės nėra apribotos, tad DELFI pašnekovas mano turintis teisę dalyvauti vaikų gydyme, ugdyme ir doroviniame auklėjime. Realybė vis dėlto kitokia.

„Vaikų mama man jokios informacijos apie vaikų gydymą neteikia. Visi vizitai pas gydytojus įvyksta be mano žinios, o man belieka tenkintis vaikų medicininių kortelių periodišku pavartymu. Motina daro žygius, kad aš nesilankyčiau vaikų mokykloje, kurią lanko abu mūsų vaikai, esą dėl to, kad bendravimas su sūnumi man apribotas ir galimas tik tarpininkaujant psichologui“, - vardija tėvas.

Incidentas mokykloje – kodėl iš tiesų kvietė policiją

Pagal Lietuvos įstatymus tėvo teisės gali būti apribotos tik teismo sprendimu. Tačiau, kaip pabrėžia DELFI pašnekovas, jam skiriantis su žmona buvo išnagrinėti tik standartiniai klausimai: vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo tvarka, o klausimas dėl tėvų valdžios nagrinėtas nebuvo, taigi ja su vaikų mama jis jaučia turintis teisę dalytis per puse, po 50 proc.

„Nežiūrint to, motinos verkšlenimai kelia į kovą jos sąjungininkus. Ypač aršiai dėl mano nesilankymo mokykloje kovoja mokyklos direktorė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba. Jų nuomone dalyvaudamas rugsėjo 1-osios, Kalėdų ar kitose šventėse aš galiu sutikti sūnų, ir tas susitikimas nebūtų psichologo priežiūroje, todėl dalyvauti mokyklos tėvelių šventėse man negalima. Taigi vakar, po paros budėjimo, per kurį gelbėjau žmonių gyvybes, apsilankęs mokyklos Kaziuko šventėje, į kurią buvo kviečiami ir tėveliai, buvau iš jos išmestas kaip šuo“, – konstatuoja jis.

Mokyklos direktorė iškvietė policiją, o policininkas, tėvo žodžiais, mikliai išsprendė susidariusią situaciją, kaip jam patogiau. Pasakė, kad tėvas turiu pasišalinti iš šventės. „Kaip ciniškame medikų posakyje: yra žmogus – yra problema, nėra žmogaus – nėra problemos“, – palygino daktaru dirbantis tėvas.

DELFI pašnekovui apgailėtina, kad dauguma Lietuvos valdininkų, pareigūnų ir psichologų, savo išprusimu nuo vakariečių atsilikę keliais dešimtmečiais, susidūrę su šia smurto rūšimi, nežino, kaip elgtis.

„Blogiausia, kad tėvai, prašantys valstybės pagalbos, ne tik kad jos nesulaukia – valstybės pareigūnai, tarnautojai, psichologai ir kitokie specialistai tokiems tėvams savo veiksmais labai pakenkia. Psichologijos literatūroje tokie specialistai įvardijami kaip „smurto prieš tėvus ir vaikus sąjungininkai“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, kodėl iš tiesų su policija buvo išvestas iš vaikų mokyklos, DELFI pašnekovas rado vienintelį logišką paaiškinimą: „Gyvename šalyje, kurios policijos, psichologų, teisėjų ir vaiko teisių darbuotojų išprusimas atsilikęs nuo gyvenimo. Aš ir mano vaikai esame šito atsilikimo aukos. Šitame sunkiame etape man talkinę specialistai – teisėjai, vaiko teisių specialistės, psichologai – mano manymu yra tapę smurto prieš mane ir mano vaikus sąjungininkais“.

Žinia vaikų mamai: aš niekada nepasiduosiu

Naudodamasis proga tėvas kelis žodžius skyrė ir buvusiai žmonai, kurią kaltina sūnaus atėmimu ir viltimi, kad po skyrybų jis dings iš vaikų gyvenimo: „Tačiau tu klydai. Tu neįvertinai mano meilės ir atkaklumo. Aš niekada nepasiduosiu. Aš būsiu mūsų vaikų balsas. Iš aš ne vienas toks. Mes būsim išgirsti“, – taip į vaikų mamą kreipėsi vilnietis.

Kaip pabrėžė vyras, vaiko teisių apsaugos specialistų, teisėjų, psichologų, ir kitų „specialistų neišprusimą“ jis dokumentuoja ir kai vaikai užaugs, viską paviešins savo kuriamame filme.

„Jei Jums rūpi, ką apie Jus pamatys ateities – mano vaikų – karta, eikit pasiskaityti apie tėvų atstūmimą ir apie lygiavertę tėvystę, nes dabartiniai Jūsų veiksmai po keliolikos metų, tikiu, jau ne tik man, bet ir visuomenės daugumai, atrodys kvailai“, – įsitikinęs DELFI pašnekovas, kurio vardo ir pavardės bei mokyklos, kurioje įvyko incidentas, neviešiname paisydami vaikų privatumo.

Mokyklos direktorė: tam yra labai rimta priežastis

DELFI susisiekė su mokyklos, kurioje įvyko incidentas direktore. Ji patikino, kad nei tėčio vaikai, nei kiti mokiniai nematė, kaip jis buvo išvestas iš mokyklos. Direktorė telefonu situacijos nekomentavo, į klausimus atsakė raštu, nes turi neigiamos patirties, kaip gali būti iškraipomi ir savaip interpretuojami žodžiai.

- Kodėl buvo iškviesti pareigūnai ir išvestas tėtis?

- Pareigūnai buvo iškviesti apsaugant vaiko interesus, vykdant teismo sprendimą bei vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas.

- Ar tai matė tėčio vaikai ir kiti mokinukai, jei taip, ar nebuvo jiems smūgis?

- Pokalbis vyko ne prie vaikų, kitoje mokyklose patalpoje.

- Ar tėvams, kurie negyvena drauge su vaikais ir teismo sprendimu nustatyta pasimatymų su vaiku tvarka, draudžiama atvykti į mokyklos bendruomenės šventes, kurios vyksta jūsų mokykloje?

- Pirmiausia reikia žiūrėti, kokia teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar nėra apribojimų, konkrečių psichologo ar vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijų. Ir jei yra nustatyta specifinė bendravimo su vaiku tvarka, tai ja remiantis tėvams gali būti apsunkintos sąlygos ar net visai uždrausta dalyvauti šventėse, išvykose ar kitose mokyklos ar klasės edukacinėse veiklose, kuriose dalyvauja jų vaikas. Čia reiktų analizuoti konkrečius atvejus.

- Ką situacijoje, jei vaikų tėveliui, kaip jis teigia, visokiais būdais trukdoma dalyvauti vaikų gyvenime, Jūs asmeniškai patartumėte daryti, jei jis nori rūpintis savo vaikas - ne formaliai, o realiai dalyvauti jų gyvenime.

- Pirmiausia siūlome iš tiesų atsižvelgti į vaiko interesus ir įsiklausyti į pagalbos vaikui specialistų patarimus ir su jais bendradarbiauti. Atkreipti dėmesį, kad jei teismas nustatė specifinę bendravimo su vaiku tvarką, vadinasi, tam yra labai rimta priežastis, kurios nesilaikant nukenčia vaikas.