Politikė dirba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, dalyvauja įvairiuose NATO šalių narių renginiuose, ėjo krašto apsaugos ministrės pareigas, todėl tikrai žino, kaip dirba Rusija.

Tačiau R. Juknevičienė sako negalvojusi, kad lygiai tokie pat metodai taikyti ir Boriso Jelcino laikais – juk visą laiką atrodė, kad saugumiečiai labiausiai suklestėjo Vladimiro Putino vadovavimo Kremliui metu.

„Kas mane šiek tiek nustebino ir aš supratau, kad buvau naivoka: knygoje aprašomas laikotarpis yra B. Jelcino. S. Tretjakovas pabėgo į Ameriką prieš pat V. Putinui pradedant savo darbą. Aš įsivaizdavau, kad B. Jelcino laikais galėjo būti nuoširdus atšilimas su Vakarais“, - knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje kalbėjo R. Juknevičienė.

„Vienas S. Tretjakovo sakinys atspindi visą esmę. Jis pasakė, kodėl jis tą daro. Pinigų jam lyg ir nereikia, nes Amerika davė visą išlaikymą, knygos teises jis atiduoda autoriui. Jis pasakė: „Aš noriu įspėti amerikiečius: esate labai naivūs žmonės ir nesuprantate Rusijos ir jos ketinimų. Kadangi Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja, jums atrodo, kad Rusija yra jūsų draugė, bet taip nėra. Ir aš galiu jums parodyti, kaip SVR netgi dabar stengiasi sunaikinti Jungtines Valstijas, netgi labiau nei KGB Šaltojo karo metais“. Ir tai B. Jelcino laikai. Tai mane šiek tiek nustebino, nes atrodė, kad tik atėjus V. Putinui viskas buvo surinkta, sustiprinta“, - pridūrė konservatorė.

Perbėgėlis papasakojo savo istoriją

Nuo 1995 m. iki 2000 m. S. Tretjakovas buvo SVR rezidento Niujorke pavaduotojas. Tai antros svarbiausios pareigos, kurios leido jam vadovauti visoms kasdienėms SVR žvalgybos operacijoms. Jam buvo tiesiogiai pavaldūs apie 60 Manhatane rezidavusių SVR žvalgybos karininkų, jis prižiūrėjo Rusijai dirbančius šaltinius Manhatane: apie 150.

2000 m. S. Tretjakovas perbėgo į JAV pusę, tačiau iki tol mažiausiai 3 metus jis šnipinėjo Rusijos atstovybę Niujorke amerikiečių naudai.

R. Juknevičienė pažymi, kad S. Tretjakovas yra iš giminės, kurioje trys kartos buvo susijusios su KGB, o jo motinos vardas buvo Revmira. Išvertus iš rusų kalbos tai reiškia pasaulio revoliuciją – bolševikų ir komunistų tikslą.

„Tai kiek sovietiniai buvo tėvai, kad dukrai duotų vardą Revmira“, - stebėjosi politikė.

„Pamenu, kai1999 m. išėjau į spaudos konferenciją kalbėti šiomis temomis sakydamas, kad Vilniuje Rusija kuria didžiulį šnipų tinklą. Norėjau, kad žmonės žinotų. Man atrodė, kad mes turime daugiau informuoti žmones, nes kartais į tinklus pakliūnama iš nežinojimo. Kai pasakiau, kad Rusijos ambasadoje dirba apie 50 proc. žvalgybininkų, tai buvau labai išjuokta, bet kai paskaitai šią knygą iš kitos pusės, supranti, kad nuo Sovietų Sąjungos laikų iki dabar šnipinėjimas yra svarbus dėmuo“, - sako R. Juknevičienė.

S. Tretjakovas knygoje atskleidė keletą Rusijos skandalingų istorijų, kurios pademonstravo aiškų Kremliaus nusiteikimą Vakarų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, jis atskleidė, kad gerai žinomas Azerbaidžano diplomatas, 1994-2001 m. nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Eldaras Kulijevas buvo slaptas „gilios priedangos“ SVR karininkas. Su juo dažnai susitikinėdavo buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine K. Albright.

Dar įdomesnė istorija yra apie „gilios priedangos“ karininką, infiltruotą į Jungtinių Tautų administruotą 64 mlrd. dolerių vertės programą „Nafta už maistą“, kuri buvo sukurta stengiantis aprūpinti badaujančius irakiečius būtiniausiais maisto produktais ir medikamentais.

Tai vyko po nepavykusios Irako invazijos į Kuveitą 1990 m. JAV privertus Saddamą Husseiną atsitraukti, bet šiam nenusiginkluojant, Jungtinės Tautos paskelbė embargą Irako naftai. Taigi Jungtinės Tautos pateikė pasiūlymą, kuriuo S. Husseinas galėjo parduoti ribotą kiekį naftos mainais į maistą ir vaistus. SVR į programą infiltravo savo karininką Aleksandrą Kramarą, kuris nevogė paslapčių, tik nukreipė apie 0.5 mlrd. dolerių programai skirtų lėšų į Rusijos valdžios atstovų kišenes. Už tai Rusijoje jis buvo apdovanotas.

Branduolinė žiema, arba kaip naudingais idiotais pavirto pusė jaunimo

Apžvalgininkas Audrius Bačiulis pasakojo apie sovietų išradingumą, kai buvo sumąstyta paskleisti mitą apie „branduolinę žiemą“, kuri esą gresia, jeigu JAV nenusiginkluos. Akcentą sovietai visuomet dėjo ant JAV nusiginklavimo, o save vaizdavo kaip taikai nuoširdžiai pasirengusią valstybę.

„Prieš tris dešimtmečius buvo tokia plataus masto propagandinė kampanija „Sustabdykime branduolinę katastrofą“. Didžiausios antraštės laikraščiuose, buvo spausdinamas net toks laikrodis, kuris rodė, kad iki branduolinio karo liko 5 minutės. Europos sostinėse į demonstracijas eidavo šimtai tūkstančių žmonių, reikalaujančių branduolinio nusiginklavimo. Ir to nusiginklavimo reikalavo kažkodėl iš Amerikos, nors pastaroji kaip tik mažino branduolines pajėgas ir turėjo mažiau kovinių galvučių nei Sovietų Sąjunga“, - pasakojo A. Bačiulis.

Jo teigimu, Sovietų Sąjunga buvo įkūrusi įvairių mokslo organizacijų, kurios irgi turėjo kovoti už „branduolinę taiką“. Viename susitikime keli sovietų mokslininkai pasidalijo su kolegomis Vakaruose savo „atradimu“, esą branduolinio karo atveju virš žemės pakils dulkių sluoksnis, pro kurį neprasiskverbs saulės šiluma: tuomet prasidėtų „branduolinė žiema“, temperatūra Europoje kristų iki minus 25 laipsnių mažiausiai. Sovietai pateikė net savo skaičiavimus ir modeliavimus.

Sovietai tuo metu labai bijojo, kad JAV gali išties ryžtis ginti Europą branduoliniu ginklu, kuris ir buvo dislokuotas Europos šalyse. JAV tuomet vadovavo Ronaldas Reaganas, kuris kūrė įspūdį, kad yra pasirengęs smogti sovietams, jei šie sukvailiotų.

„Kremlius tikėjo, kad jiems bus blogai, jiems reikėjo stabdyti R. Reaganą, todėl jie paskleidė isteriją dėl „branduolinės žiemos“. Kaip atskleidė šios knygos herojus, tai buvo KGB operacija: paleisti tarp Vakarų mokslininkų mintį, kad jeigu bus karas, žus visa žmonija“, - pasakojo A. Bačiulis.

Gal tai ir nebūtų buvusi bėda, jei JAV nebūtų atsiradęs mokslininku save vadinantis Karlas Saganas, kuris televizijose vedė mokslo populiarinimo laidas, tyrė NSO, skraidančias lėkštes, nežemišką civilizaciją ir panašiai.

„Šis vyrukas įsijungė sukti „branduolinės žiemos“ teoriją“, - sako A. Bačiulis.

Blogiausia, kad teoriją rimtai aptarinėjo net rimti mokslininkai. „Daug kas tais laikais netikėjo, kad tai gali būti KGB operacija, o čia, prašom, juodu ant balto susakyta: kaip darė, kaip ordinais vieni kitus apsidovanojo“, - sako A. Bačiulis