Ūkio ministerijos atstovės Birutės Teškevičienės teigimu, dabar jokios alternatyvos laidojimui nėra, nes kitos šalys neleistų laidoti Lietuvoje pagamintų atliekų.
Dėl Vyriausybės ketinimų 12 kilometrų nuo Latvijos sienos statyti mažai ir vidutiniškai radioaktyvių medžiagų saugyklą kilo sumaištis. Latvijos aplinkos ministras Raimondas Vėjonis Lietuvos aplinkos ministerijai nusiuntė laišką, kuriame Lietuva paraginta mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų talpyklai pasirinkti vietą toliau nuo Latvijos sienos.
Pasak Ūkio ministerijos Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento direktorės Birutės Teškevičienės, “triukšmą sukėlė” ir parlamentaras G.Jakavonis, penktadienį pasitarime pasiūlęs įstatymo projektą uždrausti Lietuvoje laidoti panaudotą didelio radioaktyvumo branduolinį kurą.
G.Jakavonis: reikia uždrausti Lietuvoje laidoti branduolinį kurą
Vadinamąsias trumpaamžes - mažo ir vidutiniško radioaktyvumo - medžiagas ketinama iki 2012 metų patalpinti netoli Ignalinos atominės elektrinės (IAE) rengiamame radioaktyvių atliekų kapinyne. Kapinyną planuojama rengti netoli Ignalinos jėgainės esančiose Galilaukės arba Apvardų aikštelėse. Pirmenybė teikiama Galilaukės aikštelei. Čia, pasak specialistų, ir geresnės geologinės sąlygos, ir mažai gyventojų.
2005-2007 metais numatyta parengti sklypo dokumentus, o, Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą, 2008 metais ketinama pradėti kapinyno statybos darbus. Nuo 2012 metų jį turėtų pradėti naudoti.
Ilgaamžės medžiagos – didelį radioaktyvumą turintis panaudotas branduolinis kuras – lieka saugomos 50 metų IAE teritorijoje. Iki tol turi būti nuspręsta, ką su atliekomis daryti toliau.
“Specialistų įsipareigojimas, kad branduolinės atliekos nebus Lietuvoje laidojamos 50 metų, kažkiek nuramino, bet ne iki galo. Tiek, kiek mačiau alternatyvių branduolinio kuro išvežimo į kitą valstybę pastangų, kol kas ta kryptimi nebuvo dirbama. Galbūt susitikimas pas Seimo pirmininką kažkiek paskatins ieškoti kitų kelių”, - žurnalistams kalbėjo G.Jakavonis. Jis pasitarime pasiūlė apskritai uždrausti Lietuvoje laidoti branduolinį kurą.
Kaip alternatyvą G.Jakavonis siūlė rengti ne šalies, o regioninius panaudoto branduolinio kuro kapinynus. Kitas būdas, anot Seimo nario, būtų panaudotą kurą išvežti į Rusiją, kurios įstatyminė bazė leidžia tai daryti.
Ūkio ministerijos atstovė B.Teškevičienė su tokiais parlamentaro teiginiais nesutiko. “Iš tikrųjų nėra jokios alternatyvos, nes, remiantis visų konvencijų įsipareigojimais, bet kokio tipo atliekas pagaminanti šalis yra atsakinga už jų sutvarkymą”, - kalbėjo B.Teškevičienė. Pasak jos, bene visos pasaulio šalys yra uždraudusios laidoti kitų valstybių šalių radioaktyvias atliekas.
“Aš neįsivaizduoju, kur tada atliekas reikėtų dėti, jei pas save uždraudžiame, o išvežti neturime kur”, - teigė B.Teškevičienė. Pasak jos, į G.Jakavonio minėtą Rusiją išvežti atliekas galima tik laikinam saugojimui – penkiasdešimčiai metų – už labai didelę kainą. Po penkiasdešimties metų atliekos būtų gražintos atgal.
“Kadangi galutinio įsipareigojimo palaidoti Rusijoje nėra, Lietuva liktų už atliekų saugą atsakinga, net kai jos bus Rusijoje. Jeigu rusai kažką blogai padarys, ir kažkas atsitiks, tai visa atsakomybė lieka Lietuvai”, - tikino B.Teškevičienė.
Pasak Seimo pirmininko Artūro Paulausko, yra painiojamasi ir vertinimuose, ir sąvokose. Mat apie didelio radioaktyvumo medžiagų laidojimą net nekalbama, jos lieka saugomos IAE. “Panaudoto branduolinio kuro laidojimo problema nėra išspręsta visame pasaulyje. Ir Lietuva, be abejonės, nėra ta valstybė, kuri galėtų būti pirma arba pionierė šitame darbe”, - teigė A.Paulauskas.
A.Paulauskas: laidodami atliekas, sumažintume pavojų
Kita su IAE uždarymu susijusi problema – Latvijos nepasitenkinimas Lietuvos ketinimais rengti kapinyną netoli Latvijos sienos (nuo Galilaukės iki Latvijos yra 12 kilometrų).
Latvijos aplinkos ministras Raimondas Vėjonis šią savaitę Lietuvos aplinkos ministerijai nusiųstame laiške taip pat ragina Lietuvą atlikti papildomą tyrimą, kuriame būtų tiksliai įvertintas galimas projekto poveikis aplinkai. Ministras taip pat paragino, kad šiuose darbuose dalyvautų ir Latvija.
Pasak pranešimų, 30 kilometrų nuo IAE esančio Daugpilio miesto ir rajono savivaldybės taip pat reikalauja parinkti kitą vietą Lietuvoje planuojamam įrengti radioaktyvių atliekų kapinynui.
“Kalbant labai pragmatiškai, dabar tos atliekos yra elektrinėje ir gali tiek pat žalos padaryti ten būdamos. O kai tos atliekos bus užkastos žemėje, man atrodo, kaip tik mažesnę grėsmę kels. Latviai turėtų suvokti tuos dalykus, kad mes laidojame, norėdami sumažinti pavojų”, - Latvijos ministro priekaištą komentavo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Anot jo, pati IAE yra keturi kilometrai nuo sienos, o atliekų saugykla būtų įrengta už 12 kilometrų.
Planuojama rengti atliekų saugykla yra nepatenkinti ir Ignalinos rajono gyventojai, jie nori gauti kompensacijų. Pasak A.Paulausko, gyventojų nepasitenkinimas kilo, nes kapinynas gali jiems sukelti nuostolių.
Jeigu šalia planuojamo rengti kapinyno žmonės nenorės poilsiauti, tai mažės pajamų iš turizmo. Kai kurie gyventojai, esantys planuojamo kapinyno teritorijoje, gali būti iškelti.
“Yra atlikta ir kompensacijų studija. Manau, kad Vyriausybė, priimdama sprendimą, atsižvelgs ir tai. Nes reikia, kad ir žmonės jaustųsi bent kiek patenkinti. Visada patenkinti nebus, nes reikia palikti namus, gimtąsias vietas. Reikia bent materialiai kompensuoti tuos praradimus”, - kalbėjo Seimo pirmininkas.
Pasak Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktoriaus Dainiaus Janėno, kapinyno statyba, eksploatacija bei izoliacija preliminariais vertinimais kainuotų nuo 400 iki 800 milijonų litų. Šie pinigai būtų skirti Lietuvai iš Europos Sąjungos dalijamų lėšų.
“Turime unikalią progą pasinaudoti šiuo finansavimu, kad nereikėtų mokėti patiems”, - DELFI sakė D.Janėnas. Kaip ir Seimo pirmininkas, jis teigė, kad planuojami rengti kapinynai tik padidins saugumą Latvijos ir Lietuvos gyventojams.
“Galilaukio aikštelė būtų dvylika kilometrų nuo sienos, ir atliekos būtų galutinai apdorotos: sukietintos, ne skystame pavidale, specialiuose gelžbetonio konteineriuose - pagal pažangiausias pasaulio technologijas”, - teigė RATA direktorius.