Po posėdžio valdantieji liko sugiedoti himno, tuo metu opozicija iš posėdžių salės pasišalino. Konservatorė Rasa Juknevičienė pašiepdama valdančiuosius net užtraukė sovietinės Lietuvos himną.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pareiškė, kad opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą, nes valdantieji pažeidžia teisės aktus.
A. Kubilius aiškina, kad sesijos darbų programos nepatvirtinimas nereiškia, kad Seimas negali posėdžiauti.
„Tai savavališkas sprendimas, buldozeriu pervažiuojant per visas konstitucines opozicijos teises. Be abejo, mes rašysime skundą Konstituciniam Teismui ir ginsime konstitucinės demokratijos vertybes", - aiškino konservatorius.
Socialdemokratė Irena Šiaulienė opozicijai priminė „politologinę tiesą", kad būdama valdžioje dauguma privalo pasirūpinti savo buvimu mažumoje. Ji norėjo pasakyti, kad būdami valdžioje konservatoriai nepakeitė Seimo Statuto taip, kad Seimui nereikėtų tvirtinti neeilinės sesijos darbų programos.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo ruožtu teigė, kad viskas buvo padaryta pagal procedūras.
„Jokio pažeidimo nėra, kadangi neeilinės sesijos metu nepatvirtinus darbotvarkės Statutas nenumato jokių procedūrų", - aiškina L. Graužinienė.
Seimo pirmininkė taip pat pasipiktino, kad opozicija negiedojo himno.
„Tai nepagarba himnui ir reikia pažiūrėti, ar nebuvo pažeistas įstatymas", - pareiškė ji.
Praėjusio savaitės trečiadienį Seime kilo tikras konfliktas, kai valdantieji nepritarė opozicijos parengtai neeilinės sesijos darbų programai.
Neeilinė sesija buvo surengta surinkus trečdalio Seimo narių parašus. Neeilinėje sesijoje pagal Seimo Statutą svarstomi tik iniciatorių pateikti klausimai.
Kadangi neeilinės sesijos prašė opozicija, ji parengė ir savo darbų programą, kuri netiko valdantiesiems.
Opozicija siūlė pradėti apkaltos procesą Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistam šios partijos atstovui Vytautui Gapšiui, taip pat sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, kokia yra Darbo partijos prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmė.
Į darbotvarkę dar buvo įtrauktas konservatorių siūlymas uždrausti reorganizuoti ar likviduoti politinę partiją, jeigu jai kaip juridiniam asmeniui yra pateikti įtarimai dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Šis siūlymas nukreiptas prieš partiją „Tvarka ir teisingumas“.
Kitas projektas siūlė numatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą rinkimų kampanijos finansavimą, neteisėtai finansuojamų politinių organizacijų kūrimą ir jų veiklą.
Buvo numatyta pateikti ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma užkirsti kelią reorganizuoti arba likviduoti teisėsaugai užkliuvusius juridinius asmenis.
Sprendimą dėl tokios laikinosios apsaugos priemonės galėtų priimti ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas. Šias pataisas valstybės vadovė ir konservatoriai teikia po to, kai Apeliacinis teismas vasario pradžioje patvirtino, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 metų liepą teisingai nusprendė atleisti Darbo partiją kaip juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tų metų pavasarį ji susijungė su dukterine Leiboristų partija ir tapo nauju juridiniu asmeniu.
Minimas Apeliacinio teismo sprendimas opozicijai taip pat tapo pagrindu siekti apkaltos V. Gapšiui. Lietuvos apeliacinis teismas vasario pradžioje V. Gapšį išteisino dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirta bauda.