Skandina smurtas ir narkotikai
Su Lietuvos žurnalistais Osle susitikusi Nacionalinės socialinės gerovės tarnybos vadovė Pernille Pettersen Smith kartoja: Norvegijoje svarbiausi vaiko interesai. „Būna rimta priežastis. Priežasčių yra daug, tačiau dažniausia – smurtas bei psichologinės priežastys. Tarp atvykėlių būna ir narkotikų vartojimo, labai dažnas atvejis – ir smurtas, ir narkotikai“, – kodėl Norvegijoje iš tėvų atimami vaikai, paaiškina P. Pettersen Smith.
Šioje tarnyboje dirbantis teisininkas, specialiųjų atvejų tyrėjas Aaro Magnusas priduria, kad teisėje svarbiausi du dalykai – vaiko gyvenimo sąlygos, rūpinimasis juo bei emocinis prisirišimas prie tėvų, jų sugebėjimas rūpintis vaiku. „Tai turi būti rimta. Nė vieni tėvai nėra idealūs, aš kalbu apie normalų gerą rūpinimąsi“, – priežastis, kada vaikai paimami iš tėvų, apibūdina A. Magnusas.
Kritiniais atvejais, kada žinoma, kad vaikas namie gali kentėti, patirti sužalojimų, reaguojama iškart ir vaiko paėmimo iš šeimos orderis išduodamas skubos tvarka. Minėti skubūs atvejai – kada įtariamas smurtas, seksualinis išnaudojimas, kada vaikas pats kreipiasi pagalbos mokykloje ar į tarnybas.
„Kartais reikia ateiti ir paimti vaiką nedelsiant, visi tą supranta. Daug vaikų Norvegijoje sako – kodėl neatėjote anksčiau, kodėl taip ilgai laukėte“, – tvirtina Nacionalinės socialinės gerovės tarnybos vadovė. Pasak P. Pettersen Smith, tėvams paaiškinama, kodėl paimtas vaikas, jiems suteikiamas advokatas, vertėjas. Visiems tarnybos sprendimams paimti vaikus iš šeimos turi pritarti speciali taryba. Tėvai sprendimą gali skųsti teismui ir bandyti vaiką susigrąžinti.
Jos tvirtinimu, vaikas paimamas tik esant būtinybei – apie 80 proc. atvejų vaikai lieka šeimoje, tačiau šeimai teikiama įvairi pagalba.
„Kai aš buvau vaikas, niekas nekalbėjo apie tai, kas vyksta šalia. Dabar žmonės reaguoja kur kas aktyviau ir praneša, jei įtaria vaiką kenčiant. Tačiau tėvams įmanoma pasitaisyti ir susigrąžinti vaiką“, – dėstė P. Pettersen Smith.
Tėvų klaidos ir patarimas Lietuvai
„Mes žinome istorijas ir mitus, kaip norvegai tiesiog ateina ir paima vaikus bei juos atiduoda vaikų negalinčioms turėti šeimoms. Mes suprantame tėvų poreikį pasakoti tokias istorijas, nes labai sunku pasakoti šeimai ir draugams, kad vaikas paimtas iš šeimos, nes nesi gera mama“, – Lietuvos žurnalistams kalbėjo Oslo vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ vadovė Iben Schier van den Berg.
Ji aiškino žinanti tėvų skundus, esą vaikas paimtas, nes šaldytuve nebuvo maisto. „Taip nebūna. Sistema veikia taip, kad norint paimti vaiką ilgesniam laikui, turi kreiptis į teismą. Norvegijoje labai svarbu klausyti vaiko. Jei vaikas sako, kad namie gali būti mušamas, tarnybos įpareigojamos reaguoti, jos negali neveikti“, – kalbėjo Oslo „Barnevernet“ vadovė.
Lietuvių emigrantų skundus, kad vaikas paimtas dėl piktų kaimynų keršto, A. Magnusas vertina su šypsena ir ragina netikėti. Pasak jo, apie problemas praneša kaimynai, darželis, mokykla, tačiau į bet kokį pranešimą nereaguojama aklai – pirmiausia kalbamasi su vaiku, pranešusiu asmeniu, tikrinamos vaiko gyvenimo sąlygos.
Kilus problemoms su institucijomis, „tipinėmis klaidomis“ teisininkas A. Magnusas vadina sprendimą vaikus išsivežti į Lietuvą bei nenorą bendradarbiauti. „Problema su požiūriu į Norvegijos vaiko gerovės institucijas – yra baimė, kuomet atsisakoma bendrauti, eiti į dialogą su vaiko teisių specialistais. Taip pat – bandymai pasiimti vaiką ir palikti šalį, o paskui eskaluoti atvejį“, – kalbėjo specialiųjų atvejų tyrėjas.
Specialistas negali komentuoti konkrečių bylų, tačiau apibūdino tipinį sudėtingą atvejį: „Vaikas aiškiai nenori palikti namų, bet pažiūri į bylą ir matai, kad tai nėra gera vieta vaikui augti. Kada vaiko nuomonė skiriasi nuo bylos įrodymų. Tai sudėtingi atvejai, kada neatsakinga rizikuoti paliekant vaiką namie“.
Pašnekovo teigimu, vaiko nuomonė labai svarbi. Pagal Jungtinių Tautų konvenciją ir Norvegijos teisę, svarbiausia paties vaiko gerovė ir į vaiko nuomonę turi būti atsižvelgiama. Aišku, jei jis jau sugeba tokią formuoti.
„Pagrindinis mano patarimas – eiti į dialogą su vaiko rūpybos tarnybomis, nes jos objektyvios ir visada siekia geriausio, pirmiausia, aišku, vaikui, bet ir šeimai. Aiškus dalykas, kad vaikas priklauso tėvams, tai labai aišku, bendradarbiaujant problemas galima išspręsti“, – lietuviams imigrantams pataria A. Magnusas.
Lengva ranka vaikų Lietuvai neatiduos
Lietuvos pareigūnai daug vilčių deda į Hagos konvencijos ratifikavimą. Tikimasi, kad konvenciją ratifikavusi Norvegija iš lietuvių emigrantų atimtus vaikus atiduos bent jau Lietuvoje gyvenantiems giminėms. Tačiau Norvegijos pareigūnai to žadėti neskuba: jie nori būti tikri, kad vaikui bus gerai jo gimtojoje šalyje.
„Jei vaikas turi stiprius ryšius su kita šalimi, tarnyba išsiaiškins, ar ne geriau, jei juo pasirūpins užsienyje, užuot perėmus globą ir perkeliant vaiką pas globėjus Norvegijoje“, – yra sakiusi vaikų teisių, lygių galimybių ir integracijos ministrė Solveiga Horne. Jos teigimu, taisyklių, kaip tokios bylos turi būti tvarkomos, paprašė savivaldybės.
Tačiau Osle apsilankiusiems Lietuvos žurnalistams susidarė įspūdis, kad bent jau kol kas Hagos konvencija didelių prošvaisčių nežada.
„Iš tikrųjų mes nežinome, pastarąjį pusmetį tai analizavome, daug kalbėjome apie tai su ministerija, reikia pažiūrėti, manau, yra galimybių didesniam tarptautiniam bendradarbiavimui“, – į klausimą, kaip tarnybų darbą paveiks Hagos konvencijos ratifikavimas, aptakiai atsakinėjo Nacionalinės socialinės gerovės tarnybos vadovė P. Pettersen Smith.
Pasak šioje tarnyboje dirbančio teisininko A. Magnuso, galimybė į Lietuvą grąžinti paimtus vaikus yra ir tai kartais daroma. Tai priklauso nuo kiekvieno atvejo, galimybių bei tarnybų požiūrio.
„Tačiau gali kilti keblumų, mat jei Norvegijos vaiko priežiūros įstaigos rūpinasi vaiku, jos neturi teisės veikti kitose šalyse, tačiau jos prisiima atsakomybę už paimtą vaiką ir turi užtikrinti, kad vaikais deramai rūpinamasi. Manau, po Hagos konvencijos įsigaliojimo bus lengviau“, – sakė A. Magnusas. Jis pridūrė, kad Norvegija vienodai vertina visus vaikus ir jiems taiko tuos pačius standartus – nesvarbu, ar jie norvegai, ar lietuviai.
Oslo „Barnevernet“ vadovė I. Schier van den Berg prisiminė neseniai gavusi Vyriausybės instrukcijas, pagal kurias reikia daugiau dirbti su vaiko gimtąja šalimi.
„Manau, kai kuriems vaikams būtų gerai grįžti atgal. Prieš metus turėjome atvejį, kada vaiką dėl smurto paėmėme iš šeimos, tėvas išvyko iš Norvegijos ir vaikas liko vienas. Nebuvo priežasčių, kodėl vaikas turėtų likti Norvegijoje – čia nebuvo jo šeimos, nieko, jis čia atvyko sekdamas pagal uždarbiaujantį tėvą“, – sakė I. Schier van den Berg.
Minėtu atveju pradėta dirbti su vaiko gimtąja šalimi, ambasados lygiu sutarta vaiką grąžinti ir jis atiduotas tos šalies pareigūnams pasirūpinti. „Be jokios abejonės, vaikui nebuvo jokio reikalo augti čia. Be abejo, kai kuriais atvejais tai tikrai geriausia vaikui“, – sakė Oslo „Barnevernet“ vadovė, pridūrusi, kad tą reikia daryti teisiniu keliu.
Praėjusių metų pabaigoje DELFI aprašė naujas taisykles, kaip Vaikų teisių apsaugos tarnyba nagrinės bylas, jei tėvai ir vaikai yra užsieniečiai. Tarnyba įpareigojama įvertinti, ar vaikui būtų geriau, jei juo būtų pasirūpinta užsienyje, vietoj to, kad jis būtų perduotas globėjams Norvegijoje.
Tai siejama su Norvegijos planais pasirašyti Hagos konvenciją. Stortingas yra pritaręs 1996 m. Hagos konvencijos ratifikavimui tą tikimasi padaryti šįmet. Konvencijos ratifikavimas leistų vaiko tarnyboms daugiau bendradarbiauti su užsienio šalimis: būtent dėl nenoro kalbėti su užsienio valstybėmis Norvegija yra daugiausia kritikuojama.
DELFI žurnalisto kelionę į Norvegiją apmokėjo Norvegijos karalystės ambasada Lietuvoje, straipsnio turiniui tai įtakos neturi.