„Nežinau, kiek tiksliai lietuvių gyvena, deja, žinau, kad daug jų plačiai atspindima nusikaltimų suvestinėse. Bijau, kad lietuvių nusikalstamumas – vienas aukščiausių“, – atsidūsta Tone Slodvin iš Oslo savivaldybės Verslo departamento. Jai pritarė Onger Elizabeth Salvesen iš Senolių, sveikatos ir socialinių reikalų departamento.
Nusikaltėliai iš Lietuvos – iššūkis
Generalinio policijos komisaro padėjėjas John Stale Stamnes žurnalistams pirmiausia akcentuoja bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsauga. „Kartu atskleidėme visą grandinę asmenų, gabenančių narkotikus iš Lietuvos į Norvegiją. Dėl mūsų bendradarbiavimo šie žmonės buvo areštuoti“, – kalbėjo J. S. Stamnes. Taip buvo sulaikyti asmenys, gabenę amfetaminą ir metamfetaminą. Taip pat norvegų ir lietuvių pareigūnams kartu pavyko išsiaiškinti prekybos žmonėmis atvejus – čia prireikė lietuvių teisėsaugininkų, suprantančių nusikaltėlių slengą, pagalbos.
Paklaustas apie lietuvių nusikalstamumą, pareigūnas žadėjo pateikti statistiką, tačiau šalia sėdinčių kolegų buvo sudrausmintas – esą nusikaltėliai pagal tautybes neišskiriami. Vis dėlto pokalbio eigoje J. S. Stamnes išsidavė, kad lietuviai nusikaltėliai kelia rūpesčių.
„Norvegijoje daugybė sunkiai dirbančių lietuvių, kurie, pavyzdžiui, yra rangovai, stato namus. Žinoma, jie kenčia dėl lietuvių – kriminalinių gangsterių – įvaizdžio. Mes neturėtume nutylėti, kad lietuviai nusikaltėliai mums – tikras iššūkis“, – sakė pašnekovas.
Jam taip pat žinoma apie didelę lietuvių diasporą Jungtinėje Karalystėje. Iš Norvegijos Jungtinę Karalystę galime pasiekti keltu, taigi lietuviai ten vagia automobilius ir juos gabena į Norvegiją. Kitas iššūkis – vogti į Norvegiją iš Lietuvos vežami nepilnamečiai. Pagauti jie grąžinami į Lietuvą.
Su kaliniais dirbanti lietuvė: lietuvis nebus tas, kuris tvarko kambarį ir plauna tualetą
Devynerius metus netoli Norvegijos sostinės Oslo esančiame Ullersmo kalėjime dirbtuvių prižiūrėtoja dirbanti lietuvė Kristina Pettersen atvira.
„Koks įspūdis? Prasta mūsų šalies prezentacija, dauguma atvyksta nusikaltę su narkotikais, man tenka su jais dirbti – maža garbė“, – sakė K. Pettersen. Anksčiau su tautiečiais kalėjimo valdžia jai neleisdavo bendrauti lietuviškai – buvo baimintasi, kad nutikus bėdai, kolegos negalės pagelbėti. Tačiau dabar kolegos mato, kad Kristina puikiai susitvarko ir bendravimo lietuviškai neriboja.
K. Pettersen prižiūrimi kaliniai anksčiau siūdavo darbo drabužius, užuolaidas, patalynę, vaikų žaislus. Šiuo metu darbų apmažėję. Už šį darbą jiems mokama.
„Buvo visokių, buvo, su kuriais reikėjo griežčiau. Pas mane nėra „palauk“. Jie įsivaizduoja, kad iš tos pačios šalies, gali gauti lengvatų ir panašiai, tačiau taip nebus“, – kalbėjo prižiūrėtoja, prieš emigraciją Lietuvoje dirbusi siuvėja. Jos pastebėjimu, kaliniai lietuviai mano, kad jų darbas kalėjime turi būti gerai apmokamas. Būna gerai dirbančių, tačiau dalis stengiasi nedaryti nieko. Tokiems tenka skirti bausmes – įspėjimus, mažinti atlyginimus.
„Lietuvis nebus tas, kuris tvarko kambarį ir tualetą plauna. Nei lietuviams, nei rusams to neleidžia statusas“, – pastebi K. Pettersen. Jos nuomone, Norvegijoje kaliniams sudaromos puikios sąlygos: „Kiek teko girdėti apie Lietuvos ir Rusijos kalėjimus, tai šį kalėjimą palyginu su sanatorija, tačiau kuo geriau turi, tuo geriau nori“.
Tiesa, blogų žmonių pasitaiko tarp visų tautų ir tikėjimų. Tai musulmonai negali susitaikyti, kad jiems vadovauja moteris.
Koks bendrai lietuvių įvaizdis Norvegijoje? „Vienašališkai spręsti negalima. Manau, jei savo noru atvykai į šią šalį, turi ją gerbti, mokytis kalbos. Tai nepatinka tiems, kurie nori uždirbti daug pinigų per trumpą laiką ir važiuoti namo – tai netinka, nes čia turi integruotis, mokytis kalbą, sekti įstatymus“, – sakė K. Pettersen.
Už norvego ištekėjusi ir jau 13 metų Norvegijoje gyvenanti K. Pettersen kalba lietuvių, rusų, lenkų, anglų ir norvegų kalbomis. Moteris išsaugojusi Lietuvos pilietybę. Darbą ji pradeda 7:45 val., baigia – 15:15 val., visi savaitgaliai laisvi.
Lietuvius kalėti siunčia į gimtinę
Norvegijos kalėjimų direktorato duomenimis, daugiausia į šalies įkalinimo įstaigas patenkama dėl smurtinių nusikaltimų, narkotikų platinimo, vairavimo išgėrus.
Jau trejus metus vietų savuose kalėjimuose pristigusi Norvegija kalėjimus nuomoja iš Nyderlandų ir ten siunčia nusikaltėlius. Nyderlanduose šiuo metu kali 242 nuteistieji, tarp jų yra ir lietuvių.
Nebesutalpindama visų nusikaltėlių, Norvegija prieš keletą metų pasirašė sutartį su Lietuva dėl lietuvių perkėlimo kalėti į gimtąją šalį.
Šiuo metu Norvegijos kalėjimuose kali 134 lietuviai kaliniai, keturios iš jų – moterys. Per dieną vieno kalinio išlaikymas Norvegijai kainuoja 249 EUR. Pernai kalėti į Lietuvą perkelta 10 nuteistų lietuvių, 2014 m. - 13 kalinių. 2013 m. į Lietuvą perkelta 20 nuteistųjų.
Užsieniečiai Norvegijos kalėjimuose sudaro apie 33 proc. kalinių, kai kuriuose kalėjimuose šis rodiklis siekia 60-65 proc.
Taip atrodo Ullersmo kalėjimas šalia Oslo:
DELFI žurnalisto kelionę į Norvegiją apmokėjo Norvegijos ambasada Lietuvoje, straipsnio turiniui tai įtakos neturi.