Tai paaiškėjo Druskininkų savivaldybės užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Baltijos tyrimai“ atlikus gyventojų nuomonės apklausą. Druskininkai gali graužtis nagus, nes liko antroje vietoje – čia per pastaruosius penkerius metus lankėsi 17 proc. respondentų.
Apžvalgininkas Andrius Užkalnis sako, kad Palanga populiari, nes daugelis paslaugų šiame kurorte orientuota į žemesnę nei vidutinę klasę. Iš esmės Palanga yra tai, ką dauguma lietuvių gali sau leisti.
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia 569 eurus.
„Bet tai nieko blogo. Lietuva laisva šalis ir niekas nedraudžia žmonėms, kurių socialinė kartelė yra žemesnė, ilsėtis ir pramogauti. Tiesiog tai reikėtų pripažinti patiems sau“, - sako A. Užkalnis.
„Sovietiniais laikais galėjimas nuvažiuoti prie jūros, kaip bepasuksi, buvo aukštesnio socialinio statuso požymis. Tas pats ir tarpukario Lietuvoje. Tai buvo požymis, kad gyvenime truputėlį kažką pasiekei. Prisiminkime tokį dalyką, kad net mokykloje klasės draugai sakydavo, esą tėvai sunkiai gyvena ir jie net prie jūros nėra buvę. Ir šiuo atveju kalbame apie Palangą, nes Nida, Kuršių nerija buvo uždaryta teritorija“, - sako pašnekovas.
Vasarą ir žiemą nuomonės skirtingos
„Baltijos tyrimai“ Druskininkų savivaldybės užsakymu praėjusių metų lapkritį atliko visuomenės nuomonės apklausą, kuri atskleidė, kad 48 proc. apklaustųjų per pastaruosius penkerius metus bent kartą buvo Palangoje.
Druskininkuose atostogas praleido 17 pros. respondentų, Neringoje – 11 proc., Birštone – 8 proc.
Vasaros atostogas lietuviai irgi labiau norėtų praleisti pajūryje: Palangoje – 33 proc., Neringoje – 26 proc. Druskininkai vasarą domina 11 proc. žmonių, Birštonas – 4 proc.
Tačiau Druskininkai džiūgauja, kad Palangą pralenkia ne vasaros sezono metu: šiame kurorte atostogauti norėtų 37 proc. Gyventojų, dar 18 proc. rinktųsi poilsį Birštone.
„Baltijos tyrimai“ iš viso apklausė 1078 gyventojus.
Močiučių Palanga
Nepriklausomoje Lietuvoje, pasak A. Užkalnio, žmonės turi galybę pasirinkimų: atostogauti Palangoje, Šventojoje, Kuršių nerijoje, prie ežerų, sodybose ar išvykti į užsienį.
„Palanga yra toks biudžetinis pasirinkimas, už kurį dar labiau biudžetinis – tik Šventoji. Ten dar pigiau. Bet atmintis, kas elitui, o kas – paprastiems žmonėms, labai ilga, todėl žmonės vis tiek linkę manyti, kad Palanga puiku. Bet nuvažiavę į tą Palangą jie nemato, kad apgyvendinimo paslaugos, maitinimas ir pramogos atitiktų svajones“, - svarsto A. Užkalnis.
Bet baisiausia, anot A. Užkalnio, kad Palangoje galima sutikti žmonių, kurie vaikšto plastmasinėmis šlepetėmis po Basanavičiaus gatvę ar tetų, auksiniais dantimis ir smalos juodumo plaukais.
„Jau nekalbant apie tuos vyrus su dryžuotomis maikutėmis ir kapitono kepurėmis“, - baisėjosi apžvalgininkas.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad net ir Palangoje egzistuoja paralelinių bendruomenių gyvenimas: vieni šlifuoja Basanavičiaus gatvę, kiti – atostogauja vilose ir centre net nesirodo.
„Yra žmonių, kurie pasakoja, kad savaitę atostogavo Palangoje, bet į Basanavičiaus gatvę nenuėjo. Jie tikriausiai nemeluoja. Tikrai yra aukštesnis sluoksnelis, kuris galbūt turi savo būstą, renkasi viešbučius ar vilas prie Botanikos sodo, Dariaus ir Girėno gatvėje, Birutės alėjoje ar Meilės alėjoje, kur yra likęs dar senesnių laikų palikimas, kai Palanga buvo skirta aukštesniajam sluoksniui“, - sako A. Užkalnis.
Bet jis primena, kad vasaros sezono metu iš Palangos grįžę poilsiautojai pradeda skųstis ir rašyti, kaip jie daugiau niekada ten neatostogaus: pradeda lietis tokie verksmai, kaip „nesąmonė“, „brangu“, „prišlapinta jūra“.
„Bet paskui vis tiek važiuoja, nes rinkoje – tai lyderis, kuris draugiškas biudžetui. Tarkime, Druskininkuose ar Birštone SPA poilsis yra daug brangesnis. Nuvažiavus į Palangą prie jūros, reikia tik apsigyventi, o ten pilna bobučių su lentelėmis, kurios prie kelio gaudo klientus. Kažkas tuose skirtingo baisumo, bet vis tiek baisiuose butuose apsigyvena. Tada tereikia susirasti, ką pavalgyti. Ir viskas – išlaidos ties tuo ir baigiasi. Paskui nusineša rankšluostį į paplūdimį, pasitiesia ir viskas. Druskininkuose taip nebūna“, - teigia A. Užkalnis.
Jo teigimu, Druskininkai yra iš esmės vilniečių pramogų vieta, Birštone šiek tiek esama medicininio turizmo. „Bet Druskininkuose nepamatysite prie kelio, kad kas siūlytų nakvynę. Ten grybus pardavinėja“, - sako pašnekovas.
Nida tampa kaip „Norfa“?
Tai gal teisus Neringos meras, socialdemokratas Darius Jasaitis, sakydamas, kad turtingiesiems ima nepatikti, kad į Kuršių neriją ima veržtis lietuviai, kurie nesibodi nakvoti automobiliuose?
„Neringa visą laiką buvo brangesniųjų kurortas ir dabar daug kam tų turtingų žmonių pradeda nebepatikti, kaip sakyti, tie žmonės, kurie miega automobiliuose susimetę keturiese po 2,5 euro atvyksta čia. Paskui mes už tą 2,5 euro gautų pajamų turime surinkti šiukšles, išvežti tualetus, sutvarkyti aplink juos ir panašiai“, - yra sakęs socialdemokratų meras.
A. Užkalnis sako, kad Kuršių nerija ir Nida „rinkoje nuėjo į „Norfos“ teritoriją“ kito socialdemokratų mero Antano Vinkaus laikais.
„Buvo pristatyta pakankamai daug visokių garažų ir malkinių, ypatingai tolimajame Purvynės gale, Nidoje, oro uosto link. Tai miestelis pradėjo pilnėti, išsipūtė nuo naujo poilsiautojų skaičiaus. O atvažiavo biudžetinio segmento poilsiautojai: net ne tie, kurie lankosi pigiose kavinėse, bet tie, kurie eina į „Maximą“, nusiperka šlapiankės ir pietauja namie. Problema ta, kad tie žmonės, kurie anksčiau formavo Nidos stuburkaulį, mokėjo didelius pinigus dėl to, kad aplink beveik nesimato treningų ir leopardinių timpų, dabar atvažiuoja ir mato treningus ir leopardines timpas“, - pastebi apžvalgininkas.
Pašnekovo teigimu, reikia dėkoti Dievui, kad iki Nidos nebuvo pastatytas tiltas, nes kelto kainos dar šiek tiek atsijoja poilsiautojus.
Lietuviui jūra kelia sentimentus
Sakoma, kad estai ir latviai jūrą išnaudoja prekybiniais ir ūkiniais tikslais, o lietuviai žiūrėdami į bangas kuria poeziją. Gal tikras lietuvis negali įsivaizduoti atostogų be jūros?
„Visiškai nebijodamas sakau: net pats planuodamas vasaros atostogas Italijoje, Toskanoje (kuri nėra ta vieta, į kurią žmonės važiuotų dėl jūros) ir rinkdamasis gyvenamąją vietą galvojau, kiek man bus nuvažiuoti iki jūros, nes vieną ar du kartus norėsiu nuvažiuoti į paplūdimį prie jūros“, - sako A. Užkalnis.
Atostogautojai iš kitų kraštų, pasak pašnekovo, ne visuomet teikia pirmenybę jūrai ir mieliau pliuškenasi baseinuose.
„Taip, tiesa, mums jūra be galo svarbus dalykas. Šito sentimento priežastis galbūt galėtų paaiškinti kokie nors kultūrologai. Aš manau, kad mes esame gana sentimentalūs. Toks pat lietuvio santykis ir su ežerais: nebūtinai mes juos naudojame kokiai produktyviai ekonominei veiklai. Lietuviui labai patinka, jei sodyba būna prie ežero. Su tuo susijusi poezija ir XX amžiaus fotografija su rūku, kylančiu virš ežero“, - sako A. Užkalnis.