Pagrindiniai pokyčiai - Vilnius rinks dviem Seimo nariais daugiau, o Kaunas turės vienu atstovu mažiau, sako VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Vilniaus mieste bus dvylika apygardų, tai turbūt vienas iš pagrindinių pertvarkų, bet Kauno mieste viena apygarda mažiau ir Šiaulių regione viena apygarda mažiau, dėl to ginčų nėra“, - žurnalistams sakė VRK vadovas Z. Vaigauskas.

Komisija buvo sulaukusi Kaune stiprias pozicijas turinčių konservatorių prašymo palikti laikinojoje sostinėje aštuonias apygardas, tačiau tam VRK pritarė vienintelis komisijos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas Algis Urbonas.

„Didžiausia diskusija buvo dėl Kauno miesto, gavome iš konservatorių partijos pasiūlymą, kad Kauno mieste vis dėlto palikti aštuonias apygardas, vieną paimant iš Kauno rajono ir ją padalinant tarp Kauno apygardų, kad bendras skaičius būtų pakankamas aštuonioms apygardos sudaryti Kauno mieste, bet palaikymo mūsų komisijoj nesulaukė“, - sakė Z. Vaigauskas.

Pasak jo, tokiam siūlymui pritarti nebuvo galima, nes Kaune neužtenka rinkėjų skaičiaus sudaryti aštuonioms apygardoms. „Antras dalykas, yra ir Kauno rajono interesai, Kauno rajonas nori turėti dvi apygarda ir jų rinkėjų skaičius yra pakankamas“, - sakė Z. Vaigauskas.

Kaip per komisijos posėdį sakė jos pirmininkas, po apygardų ribų perbraižymo apygarda pasikeis 19,4 proc. rinkėjų. Perbraižyti vienmandačių rinkimų apygardų ribas VRK teko po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad ligšiolinis suskirstymas dėl per didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų prieštarauja Konstitucijai.

Naujasis suskirstymas dabar jau atitinka KT rekomendaciją, kad pagal gerąją rinkimų praktiką nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus apygardose negali viršyti 10 procentų. Anksčiau įstatymas leido iki 20 proc. nuokrypį, o realūs rinkėjų skaičiai buvo dar didesni.

Patvirtinus naujas apygardų ribas, Vilniuje vietoj esamų dešimties rinkimų apygardų sudaryta dvylika, papildomai įkuriant Verkių ir Panerių apygardas. Kaune liko viena apygarda mažiau – sujungus Centro ir Žaliakalnio apygardas jų iš viso liko septynios.

Šiauliuose lieka Aušros ir Saulės apygardas, tuo metu Dainų apygarda sujungta su buvusios Šiaulių kaimiškosios apygardos dalimi ir tapo Dainų-Kuršėnų apygarda. Taip pat atsiranda Kelmės-Šiaulių, Žiemgalos (vietoj Pakruojo-Joniškio, dalies Šiaulių kaimiškosios), prijungus dalį Kėdainių rajono – Raseinių-Kėdainių apygarda, Kretingos ir Skuodo rajonai sudarys Kuršo apygardą, Rokiškio ir dalis Kupiškio – Sėlos apygardą, Švenčionys ir Ignalinos – Nalšios apygardą.

Be kita ko, nelieka Anykščių-Kupiškio apygardos, o atsirado Anykščių-Panevėžio. Vietoj Molėtų-Švenčionių apygardos įsteigiama Molėtų-Širvintų. Vieną Seimo narį rinks Palangos ir dalies Kretingos gyventojai, Neringa savo atstovą rinks su Klaipėda. Vietoj Šakių apygardos įkurta Zanavykų apygarda.

Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės sudaro Sūduvos apygardą, Šilalės, Rietavo ir dalis Šilutės – Pietų Žemaitijos.