Tačiau, pasak VU TSPMI tyrėjo Lino Kojalos, dabartinė griežta V. Putino retorika – labiau į savą auditoriją nukreiptas spektaklis, neturėsiantis svarių pasekmių.
Kaip teigia politologas, Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano gerus santykius anksčiau lėmė vien ekonominiai išskaičiavimai – Turkijoje vasaras leidžiantys rusai kasmet sunešdavo milijardus dolerių, o dujų eksportas Rusijai sukraudavo didžiulius pelnus.
Iš ekonominių paskatų kylantis bendradarbiavimas buvo pastebimas ir politiniame lygmenyje, pavyzdžiui, įvykus Krymo okupacijai Turkija laikėsi kur kas nuosaikesnės pozicijos nei Vakarų šalys. Tiesa, tvirtą poziciją ji užėmė ir tada, kai Rusija jai įvedė sankcijas – nesutiko atsiprašyti.
„Vladimirui Putinui prarasti karinį lėktuvą, kai jį numuša NATO valstybė, yra labai nemalonu, tačiau jo reakcija, nors ir buvo aštri, tačiau yra ribota. Pavyzdžiui, nors ir yra taikomos sankcijos, tačiau jos nepaliečia didžiųjų energetikos projektų, nes jie yra pernelyg svarbūs“, – teigė L. Kojala, turėjęs omenyje pristabdytą „TurkStream“ dujotiekio, kuriuo dujos iš Rusijos turi keliauti į Turkiją ir Pietų Europą, projektą.
Svarbu ir tai, kad Rusija yra įsipareigojusi Turkijoje pastatyti naują, maždaug 20 mlrd. dolerių vertės atominę elektrinę. Tad, pasak L. Kojalos, griežta V. Putino retorika labiau skirta savo šalies gyventojams, o ne turkams.