Šiuo atveju atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.
DELFI kalbintas kovos su terorizmu ekspertas kalbėjęs anonimiškumo sąlygomis teigė, kad surengti tokią ataką, kuri apima šaulių atakas, savižudžius sprogdintojus ir įkaitų paėmimą, yra sunkiau nei vieną didelį sprogimą.
Priežastis paprasta – žmonės linkę kalbėti, informacija nuteka, tad kuo daugiau asmenų žino apie planus, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus išaiškinti.
„Tokiam išpuoliui reikėjo gero planavimo“, - sako kovos su terorizmu ekspertas.
Jis pažymi, kad koordinuoti keletą sprogimų (dažniausiai keturis) viename mieste anksčiau buvo pamėgta „Al-Qaeda“ taktika. 2008 m. Mumbajuje buvo panaudoti šauliai.
„Čia mes matome dar naujesnį variantą – kombinuotą išpuolį: naudojami savižudžiai sprogdintojai, šauliai, net įkaitai. Tai didžiausia kombinacija, apie kokią teko girdėti. Paimtas visas arsenalas, tik nėra lėktuvų“, - sako pašnekovas.
Kaip pasirenkama atakos vieta
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina į klausimą, kodėl taikiniu pasirinkta Prancūzija, atsako paprastai: taikiniu paprastai pasirenkama vieta, kuri iššauks didelį atgarsį ir kur lengviausia įvykdyti tokią ataką.
Paryžius – laikomas pasaulio kultūros sostine, todėl visiems aišku, kad tai sukels atgarsį visame pasaulyje. Stadione Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rungtynes stebėjo net Prancūzijos prezidentas F. Hollande.
„Norint įvykdyti tokį aktą ieškoma, kur būtų didesnis garsas ir kad būtų lengviausia padaryti. Su garsu – viskas aišku. Kur lengviausia padaryti? Nėra didelė paslaptis, kad daug asmenų iš Europos Sąjungos, Prancūzija čia nėra išimtis, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja procesuose Artimuosiuose Rytuose. Tai reiškia, tie žmonės vienokiu ar kitokiu būdu (galbūt ir kartu su pabėgėliais) vėl gali grįžti“, - sako G. Grina.
Įvairiais duomenimis, prie „Islamo valstybės“ galėjo prisijungti daugiau nei 1000 kovotojų iš Prancūzijos. Kaip CNN teigė terorizmo ekspertas Paulas Cruickshankas, Prancūzijos institucijos informuotos apie maždaug 250 grįžimą namo, tačiau prancūzai negali susitvarkyti su islamo ekstremizmu savo šalyje: jo duomenimis, Prancūzija pradėjo tyrimus prieš 5000 asmenų.
„Ginkluotė – sprogmenys ir šaunamieji ginklai – paprastesnis dalykas. Jei yra žmogus, kuris tą daro, ginklų visą laiką atsiras“, - sako buvęs VSD vadovas.
Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis kelia kitą klausimą – kaip į 1500 vietų Bataclan koncertų salę įmanoma įsinešti kalašnikovus? Šioje salėje koncertavo amerikiečių roko grupė „Eagles of Death Metal“.
Užpuolikams pradėjus šaudyti žmonės iš pradžių pamanė, kad tai šou dalis ir tik po keleto akimirkų suprato, kas vyksta iš tiesų. Paskui užpuolikai net paėmė įkaitus ir pareiškė, kad tai Prancūzijos prezidento F. Hollande kaltė, mat Prancūzija įsitraukė į koalicijos antskrydžius prieš ISIS Sirijoje.
„Labai gali būti, kad Prancūzijoje yra infiltruota didelė „Islamo valstybės“ grupė, kuri gali būti integruota į įvairias organizacijas, tarp jų ir į kai kurias imigrantų struktūras. Man atrodo, kad tai didelis darbo defektas, kurį netyčia padarė prancūzų slaptosios tarnybos, neįvertinusios tų dalykų“, - sako L. Donskis.
„Kaip buvo galima į roko koncertą įsinešti kalašnikovus? Kur patikra, kur tarnybos Paryžiuje? Kaip be metalo detektorių buvo galima priiminėti į koncertą ir tada iššoka žmonės su kalašnikovais?“ - klausia profesorius.
Belgijai šiais metais sausį atskleidus sąmokslą įvykdyti atakas jos teritorijoje, neįvardijami saugumo pareigūnai jau tuomet dalijosi nuogąstavimais su CNN, kad Europoje yra apie 20 slaptų grupuočių, kurios vienija apie 120-180 žmonių, pasiruošusių smogti Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.
Jei anksčiau „Islamo valstybė“ buvo susirūpinusi savo įsitvirtinimu Sirijoje ir Irake, tai vėliau savo taktiką ji pakeitė: ISIS ėmė nukreipti savo kovotojus į atakas teroristų gyvenamosiose šalyse. Jau tuomet galimais taikiniais buvo įvardintos Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Belgija.
Kuo išskirtinė Prancūzija?
Beveik visi kalbinti DELFI pašnekovai taip pat pažymi, kad Prancūzijoje turėtų būti gana lengva infiltruoti „Islamo valstybės“ rėmėjus ir kovotojus, nes šios šalies visuomenė nevienalytė: Prancūzijoje gyvena didžiausia musulmonų populiacija Vakaruose.
Prancūzijos nacionalinės statistikos agentūros (INSEE) duomenimis, 2012 m. apie 11 proc. populiacijos buvo gimę už Prancūzijos ribų – dažniausiai Alžyre, Maroke ar Portugalijoje.
Pew Reseach Center 2015 m. tyrimas rodė, kad Prancūzijoje gali būti 7,5 proc. žmonių, kurie patys arba jų tėvai buvo musulmonai, nors jų religingumo lygis lieka neaiškus.
Remiantis Prancūzijos įstatymais, renkant statistinius duomenis draudžiama klausti apie religiją ar rasę, todėl tiksliai pasakyti, kiek Prancūzijos piliečių sieja save su islamu, labai sudėtinga.
DELFI pažymi, kad skaičiai gali skirtis, nes sąvokos „imigrantas“ ir „musulmonas“ nėra tapačios: pirmoji liudija, kad asmuo gimė kitoje šalyje, antroji žymi religiją. Kitaip tariant, imigrantai gali priklausyti ir kitoms religijoms arba būti nereligingi.
Be to, įvairūs ekspertai pažymi, kad sąvoka „musulmonas“ niekada nereiškia asmens paramos teroristams, tačiau kalbant apie Prancūziją būtent didelė ir prastai integruota musulmonų mažuma, susidurianti su socialinėmis problemomis, laikoma paaiškinančiu kontekstu, kodėl tokioje šalyje lengva pasislėpti ir slėpti nusikalstamus savo planus.
Remiantis tyrėjais iš Stanfordo universiteto, musulmonų imigrantai Prancūzijoje turi 2,5 karto mažiau galimybių sulaukti pakvietimo į darbo pokalbį nei eilinis krikščionis, musulmonų pajamos apie 15 proc. žemesnės nei tokios pat padėties krikščionių, Prancūzijos kalėjimuose apie 70 proc. populiacijos sudaro musulmonai, nors visuomenėje jų dalis, kaip minėta, kur kas mažesnė. Tai liudija stiprų visuomenės išsisluoksniavimą.
Remiantis Renseignements Généraux, policijos agentūra, kuri atlieka kovos su terorizmu monitoringą Prancūzijoje, pusė musulmonų apgyvendintų priemiesčių yra izoliuoti nuo politinio ir socialinio prancūzų gyvenimo. Prancūzai tuos priemiesčius vadina jautriomis urbanistinėmis zonomis, kuriose nedarbas paprastai siekia 45 proc.
INSEE duomenimis, 2013 m. nedarbas tarp imigrantų siekė 17,3 proc., tai yra buvo kur kas didesnis nei kitose bendruomenėse, kur nedarbas siekia 9,7 proc. Tyrimas parodė, kad išsilavinimo lygis ir gebėjimai paaiškino tik 61 proc. skirtumų tarp Afrikos imigrantų palikuonių ir tų asmenų, kurių tėvai ir seneliai gimė Prancūzijoje.
„Jaunų musulmonų radikalizacija Prancūzija taip toli nuėjo, kad ji liovėsi vedusi vien tik prie riaušių, ji nuėjo labai toli ir leido „Islamo valstybei“ bei kitoms teroristinėms grupėms labai sėkmingai rektrutuoti jaunus žmones. Man atrodo, jie šokiruoti, nes neturėjo operatyvinės informacijos, buvo nepasiruošę“, - sako L. Donskis.
Infiltracija Prancūzijoje gali būti lengvesnė
Lietuvos kovos su terorizmu ekspertas, kalbėjęs anonimiškai, DELFI pasakojo, kad viena iš priežasčių, kodėl Prancūzija galėjo tapti taikiniu, didelės imigrantų musulmonų bendruomenės, kurių neišeina sukontroliuoti.
„Viena iš priežasčių, kodėl Prancūzija, gali būti dėl paprastesnės infiltracijos, kadangi tokios bendrijos didelės. Tada galima lengviau paslėpti patį operacijos planavimą“, - sakė specialistas.
Pašnekovo teigimu, infiltracija palengvėjo ir dėl pabėgėlių krizės Europoje, nors Prancūzija nebuvo nei pabėgėlių priėmimo entuziastė, nei pabėgėliams patraukli vieta. Nuo karo pradžios Sirijoje 2011 m., Prancūzija vos 7000 suteikė galimybę glaustis šioje šalyje.
Savo ruožtu L. Donskis siūlė susilaikyti nuo atsigręžimo į pabėgėlius, nors ir tarp jų prasmukti galėjo visokių žmonių. Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala primena, kad išpuolį prieš „Charlie Hebdo“ redakciją, kurį įvykdė broliai Kouachi – Prancūzijoje gimę ir augę imigrantų palikuonys, kurie teoriškai turėjo būti integruoti pagal pilietinės tapatybės konceptą: jei gerbi šalies įstatymus, valstybė nesirūpina, kokia tavo religija, rasė ar pažiūros ir suteikia tokias pat galimybes, kaip ir kitiems piliečiams.
„Prancūzija turi šioje srityje labai aštrių problemų. Pridėkime dar „Islamo valstybės“ propagandą, kurią ji vykdo labai aktyviai: bando save pateikti labai patraukliais Vakarų Europos piliečiams, suteikti jiems gyvenimo tikslą, kaip jie sako. Radikalizacija, paliečianti tam tikrus Prancūzijos gyventojų sluoksnius, kaip matyti, duoda efektą“, - sako L. Kojala.
L. Kojala teigia, kad Prancūzija yra tik vienas iš taikinių, nes „Islamo valstybė“ priešais skelbia visą Vakarų pasaulį. „Šiuo atveju Prancūzija buvo palankiausia pirminė stotelė, kur buvo galima realizuoti teroristinius aktus, nors reikia prisiminti, kad po praėjusių atakų antiteroristinis lygmuo Prancūzijoje buvo labai aukštas, gatvėse patruliavo kariniai vienetai. Bet, matyt, platforma surengti tas atakas yra palanki“, - sako analitikas.
„Panašu, kad teroristai labai geba suvokti, kaip veikia saugumo struktūros ir vengia elektroninio ryšio priemonių, kontaktų, kurie galėtų būti susekami“, - sako L. Kojala.
Prancūzijos užsienio politika pasirinkta pretekstu
Kovos su terorizmu ekspertas pažymėjo, kad pretekstu, kodėl puolama Prancūzija, pasirinktas faktas, kad Paryžius prisidėjo prie JAV suformuotos koalicijos antskrydžiams prieš ISIS Sirijoje. Vienas iš užpuolikų šį motyvą paminėjo paimtiems įkaitams Bataclan koncertų salėje.
„Žinoma, ji nėra pati aktyviausia šalis. Jiems mielesnis taikinys, kaip jie patys skelbia, yra Jungtinės Valstijos arba Didžioji Britanija, bet taip pat ir Prancūzija“, - sako pašnekovas.
RESC analitikas L. Kojala pažymi, kad Prancūzijos užsienio politika valdant F. Hollande yra gana intervencionistinė: Paryžius ne tik prisidėjo prie antskrydžių Sirijoje, bet ir dalyvavo karinėse operacijose Malyje vienašališkai, o Libijoje ir Afganistane po NATO skėčiu.
Priežastis glūdi Sirijoje: teks naikinti ISIS
Tačiau beveik visi kalbinti analitikai ir ekspertai pamini pagrindinę atakų Paryžiuje priežastį – tai galios vakuumas Artimuosiuose Rytuose, kur buvo sudarytos sąlygos įsigalėti „Islamo valstybei“.
L. Kojala sako, kad smogus „Islamo valstybei“ jos galimybės veikti, koordinuoti atakas stipriai sumažėtų, ji būtų labiau suinteresuota savo išgyvenimu Sirijoje ir Irake nei išpuoliais Europoje ar JAV.
Panašiai kalba ir L. Donskis, kurio nuomone, Prancūzija šito taip paprastai nepaliks.
„Dabar situacija, neabejotinai, keisis. Kai iškyla pavojus valstybės pamatams, reaguojama labai rimtai“, - sako analitikas.
„Būtume naivūs, jei manytume, kad tie dalykai susiję vien tik su imigrantais arba vien vidaus politika – tie dalykai susiję su žlugusiomis arba mūsų akyse žlungančiomis valstybėmis. Nieko nėra pavojingesnio pasaulyje kaip žlungančios valstybės, kurios tampa teroristų vietomis. Man atrodo, kad Sirijos tapimas visiškai žlugusia valstybe privedė prie to, kad šiuo metu iškyla klausimas – ar ten reikia kištis Europos Sąjungai ir NATO, ar toliau atsimušinėti gražiomis, jautriomis frazėmis ir nieko nedaryti“, - tęsė L. Donskis.
Vytauto Didžiojo profesoriaus nuomone, tai buvo paskutinis skambutis Europai ir JAV.
Dauguma karinius reikalus išmanančių analitikų jau anksčiau yra kalbėję, kad jei Vakarai išties būtų dėję visas pastangas, „Islamo valstybė“ būtų buvusi sunaikinta.
„Šitas nusišalinimas nuo Artimųjų Rytų veda į labai dideles nelaimes pačiuose Vakaruose. Aš beveik neabejoju, kad atsakymas glūdi pačioje Sirijoje“, - sako L. Donskis, kurio manymu, didžiausia reikšmė šiuo atveju tenka Turkijai.
2011 m. Sirijoje prasidėjus pilietiniam karui, Basharas al-Assadas stojo į kovą su sukilėliais, kurių dalį rėmė JAV, Saudo Arabija, Kataras, tačiau kita dalis buvo įvairių teroristinių grupuočių atstovai, kurie pasinaudojo sumaištimi.
Šiame kontekste iškilo sunitų ekstremistai, kurie susivienijo į „Islamo valstybę“, užkariavusią teritorijas Sirijoje ir Irake. Efektyviausia prieš ISIS kovojanti jėga šiuo metu yra Irako ir Sirijos kurdai, tačiau kurdai, ypač Sirijos, patiria ir atakas iš Turkijos, mat Ankara nėra suinteresuota kurdų stiprėjimu ir baiminasi vidaus destabilizacijos: Turkijos kurdai, reikalaujantys autonomijos, susiję su Sirijos kurdais.
„Daugelis klausimų veda į naująją Artimųjų Rytų politiką. Jeigu Vakarai nusišalins, ten toliau chaosą skleis Rusija, tarp kitko, ant savo galvos taip pat“, - sako L. Donskis.
Kaip žinoma, Egipte „Islamo valstybė“ atšaka „Sinajaus provincija“ įtariama įnešusi sprogmenį į lėktuvą, skridusį iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą. Katastrofos metu žuvo 224 žmonės.
„Beveik neabejoju, kad atėjo laikas sunaikinti „Islamo valstybę“, - sako profesorius, kurio nuomone, Rusijai turi būti aiškiai pasakyta, arba Sirijoje ji pastatoma į vietą, arba tampa NATO sąjungininke prieš ISIS.
Suartėjimas su Rusija – neišvengiamas
L. Kojala pažymi, kad sprendžiant klausimą Sirijoje suartėjimas su Rusija bus neišvengiamas.
„Taip, bet teroro išpuoliai skatina daugelį Vakarų valstybių atsisukti į Rusiją. Rugsėjo 11-osios išpuoliai galėjo būti puikiausias pavyzdys. Visi suvokia, kad kalbant apie žvalgybą, apie saugumo užtikrinimą globaliu mastu Rusija yra be galo svarbus veikėjas – ten ginklų ir nelegalių lėšų srautai. Ir jeigu Rusija nebendradarbiauja, tai Vakarų struktūrų veikla pasunkėja“, - sako analitikas.
Rusija pastaruoju metu tiesiogiai įsitraukė į karinį konfliktą Sirijoje, kaip B. al-Assado režimo rėmėja, drauge su Iranu ir Libano „Hezbollah“. Sirijoje Rusijos aviacija vykdo antskrydžius, tačiau Vakarų šalių lyderiai kartojo, kad Maskva taikiniu pasirinko ne „Islamo valstybę“ (nors truputį kliudė ir ją), bet kitus prieš B. al-Assadą nusiteikusius kovotojus, kurių veikimo teritorija buvo arčiau Damasko pajėgų.
„Rusija šiuo metu yra vienintelė jėga, išskyrus keliasdešimt JAV specialiųjų pajėgų atstovų, kuri turi karius pačioje Sirijoje ir gali vykdyti vienokius ar kitokius karinius veiksmus. Iki šiol jie ne visai buvo nukreipt prieš ISIS, bet jei būtų pasiektas vienoks ar kitoks susitarimas, natūralu, kad Rusijos vaidmuo dar labiau išaugtų. Be Rusijos, šio konflikto spręsti tampa neįmanoma. Ta pačią dainelę man prieš mėnesį dainavo vokiečiai, dabar vėl šios kalbos prasideda“, - sako L. Kojala.