Tačiau politikas pripažįsta teikęs šalies vadovei rekomendacijų ar kai kuriais valstybės gyvenimo klausimais išsakęs savo nuomonę, tačiau nematęs, jog į tai būtų dažnai atsižvelgiama.

„Kai kada ką nors esu rekomendavęs arba savo nuomonę pasakęs. Tą galima suprasti kaip ir pasiūlymą atsižvelgti. Nemačiau, kad tai būtų dažnai daroma, tiesiog kai pasikalbėdavom, tai pasikalbėdavom. Ir iš jos kai ką sužinodavau. Toks būdavo bendravimas dviejų politikų“, - DELFI TV konferencijoje sakė V. Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas apgailestaudamas pabrėžė seniai nematęs prezidentės D. Grybauskaitės. Klausiamas, ar jaučiasi daręs įtaką kokiam nors jos sprendimui, V. Landsbergis atsakė neigiamai: „Manau, kad ne. Todėl, kad net tada, kai aš ką nors siūliau, nebūtinai tai buvo vykdoma“.

Politinės arenos užkulisiuose teigta, kad V. Landsbergis gali turėti gana didelės įtakos šalies prezidentei D. Grybauskaitei, tačiau šios kalbos niekaip nebuvo patvirtintos ar paneigtos. Tačiau politikas ne kartą viešai yra parėmęs šalies prezidentę arba stojęs jos pusėn, kai D. Grybauskaitės adresu būdavo išsakoma kritika.

Pats V. Landsbergis to, kad yra vadinamas įtakingu, nesureikšmina. Klausiamas, kodėl taip dažnai rašo arba kalba apie Rusijos politiką ir ją kritikuoja, konservatorių patriarchas sakė nevadinantis to kritika, labiau švietimu ar patarimais.

„Aš to nevadinčiau kritika. Gal tam tikru švietimu. Net ir pačių Rusijos politikų, jeigu jie girdėtų, ką aš mąstau. O ten taip pat dažnai yra paslėptas patarimas nedaryti klaidų, nes labai dažnai Rusijos politika yra lydima klaidų, už kurias tenka aplinkiniams mokėt. Galų gale, pati Rusija kenčia, Rusijos žmonės nuo to kenčia. Aš nevadinčiau savęs kritiku. Komentatoriumi gal taip. Gal vertintoju. Aš dalinuosi mintimis. Ir apie Rusiją, bet ne tik apie Rusiją. O Rusija tai vėl yra nevienalytis dalykas. Yra ta Rusija, kuri sėdi Kremliuje ir į kurią visi žiūri kaip į Rusiją, pavyzdžiui, ką Rusija pasakė. Aš visada turiu tam tikrą rezervą: jei pasakė, tai pasakė dabartiniai Rusijos vadovai arba valdovai, kurie yra neamžini, kurie yra klystantys žmonės“, - sakė politikas.

Klausiamas apie Rusijos įsitraukimą į Sirijos konfliktą, V. Landsbergis siūlė kalbėti tiesiai: jo žodžiais, Rusija Sirijoje kariauja. Politiko teigimu, po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija jau kariauja ketvirtame kare: pirmuoju karu jis įvardija 1999 m. karą prieš Čečėniją, antruoju – 2008 m. karą prieš Gruziją, trečiuoju – 2014 m. Krymo aneksiją ir rytinių Ukrainos regionų atplėšimą, ketvirtuoju – karą Sirijoje.

„Buvo dar mažas Estijos užpuolimas, kibernetinis, į kurį pasaulis labai menkai tereagavo“, - sako V. Landsbergis.

Tačiau politikas teigia, kad visa Rusija negali būti tapatinama su Kremliumi, kuriame šeimininkauja Vladimiras Putinas. V. Landsbergis sako, kad iš V. Putino Rusijoje jau suformuotas savotiškas kultas, bet, jo nuomone, nelikus V. Putino, politinė sistema keisis.

„Tai nėra viltis, tai yra dėsniai, galų gale biologiniai dėsniai“, - sakė V. Landsbergis, kalbėdamas apie V. Putino eros pabaigą.

„Dažniausiai ji (politinė sistema – DELFI) neišlieka ta pati, ji būna arba geresnė, arba dar blogesnė. Tokia sistema, diktatūrinė sistema, centralizuota į vieną žmogų, kuris jau garbinamas kaip šventasis, kaip dievybė, toks kultas per Rusiją skleidžiamas, tai nuo jo iš tikrųjų labai daug priklauso. Jeigu jį pakeis koks nors kitas, irgi norintis būti dievinamas, kažin ar taip seksis“, - svarstė konservatorius.

V. Landsbergis sako, kad Rusijos pasaulio suvokimas grįstas mes/jie skirtimi, kai visas aplinkinis pasaulis suvokiamas kaip priešai.

„Jie produkuoja tas žinias, pačias žinias apie savo politiką, nerealias žinias ir nerealius paaiškinimus, neva visas pasaulis yra Rusijos priešai (gal Basharas al-Assadas ne priešas), o Vakarai, ypač Amerika arba Europos Sąjunga, yra priešai, kurie nori sunaikinti Rusiją. Režimas sutapatina save su Rusija. Nors niekas nenori net režimo sunaikinti. Norėtų gal, kad režimas būtų šiek tiek padoresnis ir ne toks agresyvus, bet režimas taip bijo pasaulio, kad jis visus įvardina kaip savo priešus ir tada pasišiaušęs ir iššieptais dantimis stovi prieš pasaulį“, - sako V. Landsbergis.

Klausiamas, ar tai dabartinio režimo, ar Rusijos politinės kultūros klausimas, politikas svarstė, jog autoritarinės tendencijos ir priešiškas aplinkinio pasaulio suvokimas buvo būdingos šiai šaliai per visą jos istoriją.

„Tam tikra dalimi, deja, tai yra politinės kultūros, ir net labai senos politinės kultūros, klausimas. Nuo carų laikų, ivanų, žiauriųjų ivanų ir vėliau, kurie Rusijos valstybės prasmę ir tuo pačiu savo, kaip valdovo prasmę, matė teritorinėje plėtroje ir viešpatavime kitoms tautoms. O tos tautos, kurios priešinosi viešpatavimui, buvo priešai, jas reikėjo naikinti. Iškreipta galvosena, bet ji turi gilią tradiciją, įskaitant savotišką Rusijos caro Aleksandro pasididžiavimą XIX amžiaus viduryje, kai jis sakė, kad Rusija visame pasaulyje turi tikrai du draugus. Vienas jų – tai Rusijos armija. Kitas – Rusijos laivynas. Ir viskas, visi kiti yra priešai“, - teigė politikas.

Paaiškino požiūrį į V. Orbaną

Kalbėdamas apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų buvusią draugystę su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, kuris kaltinamas nedemokratiškumu ir prorusiškumu, V. Landsbergis sakė, kad konservatoriai jautė bendrumą su Vidurio Europos šalimis, kurios turi panašią istoriją ir vadavosi iš sovietinio bloko.

„Mums buvo artimos tos šalys ir jų politiniai lyderiai“, - sako V. Landsbergis, pridurdamas, kad tikrai nejautė poreikio prisidėti prie Europos Sąjungos institucijų išsakytos kritikos dėl naujos Vengrijos Konstitucijos.

2010-aisiais metais Vengrijoje V. Orbano „Fidesz“ užsitikrino didžiulę daugumą parlamente ir įgijo galimybę vienašališkai keisti Konstituciją ir priimti įstatymus. Valdantieji tuo pasinaudojo, tačiau pokyčiai sukėlė konfliktus su Europos Sąjungos institucijomis bei žmogaus teisių gynėjais.

Europos Komisija tuomet stipriai sukritikavo kai kurias naujos Vengrijos Konstitucijos nuostatas, kuriomis itin išaugo Vyriausybės įtaka šalies teismų sistemai, centriniam šalies bankui bei asmens duomenų apsaugos agentūrai, apribota žiniasklaidos laisvė.

Europos Komisija į vertybines Vengrijos Konstitucijos nuostatas nesikišo, tik pradėjo teisinę procedūrą dėl teisės aktų, kurie, jos manymu, galėjo pažeisti centrinio banko, duomenų apsaugos tarnybos ir teismų sistemos nepriklausomybę. Europos Komisijos pastangomis kai kurias kritikuojamas nuostatas pavyko pakeisti, pirmiausia dėl centrinio banko nepriklausomumo.

„Kiek aš atsimenu, buvo kritikuojami kraštutinumai ir Vengrijos valdžia reguliavo bei taisė kai kuriuos kritikuojamus dalykus. Bet buvo ir užsipuolimas apskritai“, - sakė V. Landsbergis.

„Bet ne viskas, ko iš pradžių ėmėsi V. Orbanas, mums atrodė blogai. Tik paskui pakrypo į iš tikrųjų blogus dalykus, net į pataikavimą diktatūrinei Rusijai, kuri ieško tokių, galbūt linkusių į diktatūrinį valdymą, ir siūlo jiems savo draugystę. Deja, teko nusivilti“, - pridūrė politikas.

2012 m. V. Landsbergis buvo apdovanotas valstybiniu Vengrijos Komandoro kryžiaus ordinu už nuopelnus. Klausiamas, ar apdovanojimą nusivylęs V. Orbanu grąžino, politikas atsakė neigiamai: „Aš nesu grąžinęs, nes jis dar nepadarė kokių nors ypatingų nusikaltimų. Tikrai nepriimčiau V. Putino apdovanojimo“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4291)