„Anksčiau mes apie tai nešnekėjome. Kalba tokia buvo pirmadienį. Tačiau tai, ką nusprendė prezidiumas dar nėra visos partijos valia. Galutinį žodį turi pasakyti partijos taryba“, - sakė K.Daukšys.
Anot jo, ūkio ministro postas jam būtų naujas ir labai rimtas išbandymas. Šio parlamentaro kandidatūrai pritarė ir V.Uspaskichas. 1960 metais gimęs K.Daukšys yra įgijęs aukštąjį ekonomikos mokslų išsilavinimą Vilniaus universitete.
Šiuo metu jis yra trijų Seimo laikinųjų komisijų, vadovaujamų Vaclovo Karbauskio ir tiriančių galimą V.Uspaskicho privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktą, narys.
Jo kandidatūrą prezidiumui teikę Darbo partijos vadovai DELFI sakė, kad K.Daukšys atitinka visus keliamus reikalavimus. Renkant kandidatą buvo žiūrima į kompetenciją, srities išmanymą ir tinkamos pozicijos turėjimą.
Antradienį K. Daukšys susitinka su premjeru Algirdu Brazausku. “Šito klausimo kelti nenoriu, mūsų partijos sprendimas bus tik trečiadienį per tarybos posėdį. Darbo partijos prezidiumas tik išgvildena vieną kitą idėją, kandidatus. Aišku, apie juos pranešame premjerui. Prezidento ir premjero verdiktas turės paskelbti tikrąjį įpėdinį”, - apie kandidatą į ūkio ministrus pirmadienį sakė V.Uspaskichas.
Interviu Lietuvos radijui A.Brazauskas patvirtino, kad K.Daukšys yra realiausias kandidatas į ministrus bei sakė manantis, kad "kandidatūra tinkama". Premjeras tikisi, kad ūkio ministro skyrimo procedūra baigsis dar šią savaitę.
Be K.Daukšio Darbo partijos prezidiume buvo svarstyti dar šeši kandidatai. Vienam pirmųjų tapti ūkio ministru šeštadienį buvo pasiūlyta partijos vicepirmininkui Viktorui Muntianui. Tačiau jis nedvejodamas tokio pasiūlymo atsisakė.
„Antrą kartą į tą pačią upę nelipsiu“, - DELFI savo sprendimą pakomentavo V.Muntianas. Jį po Seimo rinkimų, skirstant ministrų postus, Darbo partija siūlė į vidaus reikalų ministrus, tačiau prezidentui jo kandidatūra nebuvo priimtina.
Taip pat buvo kalbėta, kad europarlamentaras Šarūnas Birutis gali būti tinkamas kandidatas į ūkio ministrus. Jis yra įgijęs du aukštuosius išsilavinimus. Vilniaus universitete Š.Birutis baigė ekonomikos studijas, o M.Riomerio universitete - teisės ir valdymo studijas. Tačiau jo kandidatūra partijos prezidiumo posėdyje nebuvo nei aptarta, nei siūlyta.
Dar viena europarlamentarė socialinių mokslų daktarė Ona Juknevičienė taip pat buvo įrašyta į galimų kandidatų sąrašą. Tačiau vos tik viešai buvo pradėta kalbėti apie jos kandidatūrą, ji pati paneigė, kad sulaukė siūlymo tapti ūkio ministre.
Partija taip pat svarstė parlamentarų Darbo partijos narių Prano Vilko, Valentino Bukausko ir Jono Jagmino kandidatūras. Pastarąjį kandidatą greičiausiai ir turėjo galvoje premjeras Algirdas Brazauskas, kuris pirmadienį žurnalistams sakė, kad V.Uspaskichas jį supažindino su galimais kandidatais. „Buvo pretenzijų, bet nenorėčiau gilintis į šitą klausimą“, - sakė A.Brazauskas.
Lietuvos žemės ūkio akademijoje agronomo diplomą gavęs J.Jagminas yra patekęs į teisėsaugos pareigūnų akiratį dėl SAPARD lėšų. Vilniaus apygardos prokuratūra tyrė, kaip šio parlamentaro žmonos ūkis gavo ir panaudojo gautą paramą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Parlamentaras V.Bukauskas savo biografijoje nurodo, kad dar nėra įgijęs aukštojo mokslo diplomo. Šiuo metu elektriko specialybę turintis Seimo narys studijuoja Vakarų Lietuvos Verslo kolegijoje.
Televizijų žinių tarnybos pirmadienį įvardino ir dar vieną – aštuntąjį – galimą kandidatą į ūkio ministrus – Joną Lionginą. Tačiau šis Darbo partijos narys DELFI tikino, kad jam niekas niekada nėra siūlęs užimti šį postą.
„Laikausi tos moralės, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Jei aš išmanau finansus, tai nereiškia, kad aš galiu išmanyti ūkio ar žemės ūkio reikalus. Niekada nesutikčiau būti ūkio ministru“, - DELFI sakė J.Lionginas. Anot jo, televizijos jį kandidatu įvardino jo net nepaklausę, ar su juo apie ūkio ministro postą šnekėjosi Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas.
Pagal valdančiosios koalicijos susitarimą ūkio ministro postas priklauso Darbo partijai. Šis postas tapo laisvas, kai iš jo praėjusį ketvirtadienį atsistatydino Darbo partijos lyderis V.Uspaskichas.
Taip politikas pasielgė po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos praėjusią savaitę paskelbtos išvados, kurioje teigiama, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Nors V.Uspaskichas su šiuo sprendimu nesutinka ir žada jį apskųsti teismui, jis nusprendė pasitraukti ne tik iš ūkio ministro posto, bet ir atsisakyti Seimo nario mandato.
V.Uspaskichas į Seimą buvo išrinktas Kėdainių rajono vienmandatėje apygardoje, todėl joje rudenį turės būti surengti nauji rinkimai. Darbo partijos lyderis konkrečiai nepasakė, ar nedalyvaus šiuose rinkimuose. Tačiau tvirtino, jog jis nori likti tik partijos pirmininku.