Kaip rodo pastarosios visuomenės apklausos, opozicijos atstovų reitingai irgi smunka žemyn, tuo tarpu valdančiajai daugumai priklausančių politikų jeigu nekyla, tai bent laikosi stabiliai.
"Lietuvos rytas" pasidomėjo, kaip aktyvūs politiniai veikėjai bei partijų lyderiai vertina opozicijos silpnėjimą bei šio proceso įtaką šalies politiniam gyvenimui.
Seimo Liberalų frakcijos seniūnas ir Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius: "Opozicija nėra tokia marga, kokia buvo praėjusios kadencijos Seime, kur buvo 4 ar 5 nedidelės opozicinės frakcijos ir monolitinė dauguma.
Veikia opozicinių partijų Politinio bendradarbiavimo taryba. Joje sutarta dėl kai kurių dalykų ir opozicijai pavyko pareikšti bendrą nuomonę dėl Aukštojo mokslo bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų.
Mes, būdami koalicijoje, stengėmės daugiau dėmesio skirti opozicijai - bent jau pristatydavome diskusijų galinčius sukelti klausimus. Dabar pozicija tarsi nenori kalbėtis. Gal ji mano, kad neverta? Bet tokia jų nuostata labai kenkia mūsų šalies parlamentarizmo tradicijos stiprėjimui.
Kita vertus, su opozicija reikės dirbti. Juokais pavartodamas žemdirbių terminus galiu pasakyti, kad dalgis ant akmens anksčiau ar vėliau užšoks.
Turiu galvoje tai, kad pačioje pozicijoje yra nepritariančių Konstitucijos pataisoms dėl žemės pardavimo užsieniečiams, pensijų reformai, Ignalinos AE uždarymo planams, tad priimant sprendimus reikės kuo didesnio parlamentarų pritarimo.
Manau, kad daugumos ir opozicijos dialogo nebuvimas labai kenkia mūsų politinei kultūrai, politinei retorikai. Opozicijos ateitį sieju su įstatymų pataisų, projektų rengimu. Tikiuosi, kad ji taps aktyvesnė. Tačiau opozicijos veiklos stilius neturi priklausyti nuo sugebėjimo pasakyti riebesnį žodį - tai prestižo nepridės".
Seimo narys Rolandas Paksas: "Nors į opoziciją ateita neseniai, vis dėlto veiksmus koordinuoti opozicinės Seimo frakcijos pradėjo, jos įkūrė Politinio bendradarbiavimo tarybą. Manau, darbas susistyguos. Turėkime omenyje, kad Seime yra daug jaunų politikų, kurie pirmą kartą dirba parlamente.
Dėl to, kad aš ir grupė žmonių pasitraukėme iš Liberalų frakcijos, nepasidarėme kairesni. Mes taip pat nesukame į radikalią dešinę. Mūsų siekiai ir idėjos liko to paties lygmens.
Kitas dalykas yra Liberalų sąjunga. Manau, ne tik patiems liberalams, bet ir kitiems yra nusibodusios vidinės rietenos. Politikai turi to išvengti".
Seimo konservatorių frakcijos vadovas Andrius Kubilius: "Opozicijos veiklą galiu vertinti dviem aspektais. Vienas jų - aritmetinis. Valdančioji dauguma turi 71 balsą. Šiuo požiūriu opozicija negali sutrukdyti daugumai priimti tokių sprendimų, kokių ji nori.
Valdančioji dauguma bet kokius sprendimus gali priimti neieškodama opozicijos paramos. Šiandieninė situacija yra visiškai priešinga nei liberalų ir socialliberalų koalicijos valdymo metu, kai konservatorių balsai dažnai buvo lemiantys.
Dabar dauguma yra gana aiški ir net susitelkusi opozicija nebūtų pajėgi jos sustabdyti. Tačiau tai netrukdo opozicijai atlikti kitų savo funkcijų - vykdyti parlamentinę Vyriausybės kontrolę, teikti alternatyvius siūlymus daugumos priimamiems sprendimams, pastebėti ir įvardyti Vyriausybės daromas klaidas.
Šiuo požiūriu dabartinės Seimo opozicijos veikloje galime išvysti ir pozityvių dalykų, ir trūkumų. Vienas pagrindinių trūkumų - opozicija nėra pakankamai vieninga.
Ar šaliai nekyla vienos politinės partijos diktato pavojus? Kaip tik tai šiandien ir regime. Dabartinė valdančioji koalicija elgiasi taip, tarsi jūra jai būtų iki kelių. Aritmetinė dauguma šiame Seime vertinama kaip pagrindinis ir svarbiausias veiksnys, leidžiantis priimti vieną ar kitą sprendimą.
Atsisakoma įsiklausyti į opozicijos argumentus, ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Vienos daugumos ir diktato principas yra pakankamai jaučiamas.
Opozicija, kaip ir visas dešinysis politikos sparnas, privalo matyti iššūkius, kuriuos kelia šiandieninis politinis gyvenimas. Mano įsitikinimu, pagrindinis dalykas, kurį turi išspręsti opozicija, - tai vieningo veikimo problema.
Šio iššūkio ignoravimas, tolesnis opozicijos skaldymasis ir kažkokių asmeninių ambicijų iškėlimas dešiniąją pusę palieka kur kas silpnesnę už kairiąją. Tokia situacija negali ilgai tęstis. Jei nebus padaryta rimtų išvadų, dešiniesiems nebus sėkmingi nei Prezidento, nei vėlesni rinkimai.
Opoziciją galėtų sutelkti supratimas, kad vienybė dešinėje yra naudinga visoms partijoms. Kitas dalykas - būtina susitarti dėl principinių idėjų, kurios taptų vieningo veikimo pagrindu.
Tačiau šiandien visai politinei bendruomenei - tiek dešiniajai, tiek kairiajai - trūksta idėjų, kuriomis būtų pagrįsta Lietuvos vizija žvelgiant į dešimties ar penkiolikos metų perspektyvą".
Centro sąjungos lyderis Kęstutis Glaveckas: "Visiškai nenurašyčiau dabartinės opozicijos. Jeigu jai pavyks susitelkti ir nusiteikti bendram darbui, opozicija turi perspektyvų. Aišku, kad Lietuvai nėra gerai, kai opozicija susiskaldžiusi.
Seimo pirmininkas ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis Artūras Paulauskas: "Opozicija galėtų būti stipresnė ir labiau susitelkusi. Ar tai jai pavyks padaryti, priklauso tik nuo jos pačios - ar ji sugebės įveikti ambicijas ir nesantaiką.
Pagrindinė priežastis, kodėl dabartinė Seimo opozicija nėra pakankamai veiksni, yra jos susiskaldymas. Opozicija nėra vienalytė. Žinoma, jai trukdo ir patirties stoka. Bet jeigu liberalai sugebėtų baigti ambicijų karus, kitos kliūtys nebūtų tokios reikšmingos.
Opozicija demokratinėje visuomenėje yra būtina. Priimant įstatymus ir juos kritikuojant opozicijos nuomonė labai svarbi. Kita vertus, oponentams esant susiskaldžiusiems, valdančioji dauguma neturėtų pamiršti demokratijos taisyklių".