Ministro vertinimu, viešojoje erdvėje vykstanti diskusija pabėgėlių klausimu yra buitinio lygio, keliamos nepagrįstos baimės.
Kalbėdamas ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje S.Skvernelis kėlė klausimą, kaip Lietuva reaguotų, jei pačiai susidūrus su panašiomis problemomis, Europos Sąjungos šalys partnerės reaguotų atsainiai ir neskubėdamos prisidėti.
„Pabėgėliai nėra gyvūnai, nėra statistiniai vienetai, o yra žmonės, ir kaip valstybė pasirengusi jų priėmimui, taip formuosime įspūdį savo žmonėms ir partneriams. Sėkmės istorija šiuo klausimu - ne tik Vyriausybės, Seimo, minsiterijų, bet ir visos pilietinės visuomenės egzaminas“, - kalbėjo ministras.
„Diskusijų lygis visiškai nuleistas į buitinį lygį, diskutuojama įvairiais kanalais, kiek pabėgėlių atvyks, keik eurų jie gaus, kokiam nušiurusiam bute gyvens. Sunku suvokti, kas yra ištransliuota savivaldybių merams, jei klausant jų pasisakymų matome visišką nesuvokimą, grasinimą arba baimę, kad pabėgėliai pretenduos į išmokas, socialinį būstą ir taip toliau. Ta diskusija, kuri šiandien išsivystė, mano požiūriu, nesolidi, nerimta“, - tęsė S.Skvernelis.
Jis taip pat retoriškai klausė, viešoje erdvėje skambant nuogąstavimams dėl pabėgėlių keliamos grėsmės, ar nebus priešingai - pabėgėlius reikės saugoti nuo lietuvių. „Baimių kėlimas gal ir natūralus jausmas, tačiau šiandien ką mes girdime (kalbant) - atvyks vien teroristai, žmogžudžiai, prievartautojai, geriausiu atveju - vagys arba taip vadinami „pašalpiniai“. Saugumo klausimą irgi galima pakreipti - ką nuo ko reikia saugoti, prisiminkime istorijas Zokniuose, kai atvyko NATO kariškiai mūsų ginti, tai reikėjo juos saugoti nuo mūsų tautiečių“, - kalbėjo ministras.
Jis savo pasisakyme pabrėžė, kad pagrindinis saugiklis - atrankos procesas, kuriame Lietuva dalyvaus. „Esminis šio proceso dalykas - atranka, kaip ir kiek mes sugebėsime sudalyvauti atrankoje, tai bus esminis ir pagrindinis ateities pamatas. Jei mes šiame mechanizme sudalyvausime tinkamai, grėsmės ir baimės gali išnykti“, - sakė S.Skvernelis.
Diskusijoje kalbėjęs premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, jog bus atliekamas itin kruopštus pabėgėlių tikrinimas ir tai turės užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų grėsmes saugumui galintys kelti asmenys.
Premjeras pateikė informaciją, kad kitąmet Lietuvą bus perkelti 505 asmenys. Pasak ministro pirmininko, vietų skaičius Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje padidintas nuo 80 iki 160 vietų.
Diskusijoje pasisakęs Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tuo tarpu tvirtino, jog Vyriausybė į pabėgėlių priėmimo klausimus žiūri pro pirštus ir nėra pasirengusi. Jo teigimu, labai tikėtina, kad Lietuvai teks priimti daugiau pabėgėlių nei pasižadėti 1105.
„Kiek teko kalbėtis frakcijų posėdžių metu su ministrais, kiek tai susiję su Lietuvos vidaus pasirengimu, pabėgėliu integracija, Vyriausybė tikrai žiūri pro pirštus ir daro dideles klaidas. Reikia suvokti, kad pabėgėlių greičiausiai, nors nepatogu tai sakyti, tikrai bus daug, ir reikės priimti ne tik tuos 1105“, - sakė A.Kubilius.
„Tai, ką išgirdome šiandien, man palieka labai slogų įspūdį. Krizė tęsiasi jau devyni mėnesiai, Lietuva matė tą krizę, o premjeras dabar pranešė svarbiausią žinią, kad jis prieš tris dienas sudarė tarpžinybinę komisiją. Tai yra geriausias atspindys viso to požiūrio, kurį mes matome žiūrint į tai, kaip Lietuva turės spręsti ne tik to 1105, bet tikriausiai ir daugiau pabėgėlių problemas“, - kalbėjo opozicijos lyderis.
Europai susidūrus su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 asmenis iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 500 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. žuvo arba dingo pakeliui.
Migrantams užplūdus dalį ES šalių, antradienį nuspręsta dėl solidaraus pabėgėlių pasidalijo, šalims paskirstant 120 tūkst. pabėgėlių. Anksčiau ES jau yra patvirtinusi dar 40 tūkst. pabėgėlių paskirstymą po valstybes nares.