Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad nuo savivaldos rinkimų neįvyko nieko, kas būtų galėję stipriai pakeisti visuomenės nuomonę, todėl liberalų reitingas išsilaikė.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad konservatoriai liberalams pralaimi svarbų mūšį dėl jaunų rinkėjų balsų.

Tokias tendencijas atskleidžia DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa.

Konservatoriai laikosi stabiliai, bet...

Rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa rodo, kad jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, juose daugiausia balsų gautų Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją balsuotų 22,2 proc. apklaustų rinkėjų. Per mėnesį socdemų populiarumas nežymiai išaugo.

Antrąja partija pagal populiarumą, pagal apklausą, taptų Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Liberalai pelnytų 14,2 proc. respondentų balsų, jų populiarumas irgi nežymiai ūgtelėjo.

Nemažo rinkėjų dėmesio sulauktų ir Rolando Pakso „Tvarka ir teisingumas“, už kurią savo simpatijas atiduotų 9,7 proc. apklaustų žmonių. Tvarkiečiai, kaip ir socdemai su liberalais, populiarumą nuo liepos iki rugpjūčio šiek tiek paaugino.

Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, remiantis apklausa, rugpjūčio mėnesį pelnytų 9 proc. respondentų balsų, Valentino Mazuronio Darbo partija – 7,9 proc.

Rinkimų barjero neperžengtų Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (4,5 proc.), Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija (4,2 proc.), Lino Balsio Lietuvos žaliųjų partija (1,3 proc.), Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (1,3 proc.).

Dar 15,1 proc. apklaustųjų sakė nebalsuosią, kitą partiją rinktųsi 2 proc. žmonių.

Ar liberalai taps konservatorių didžiuoju broliu?

Ar Liberalų sąjūdžio didesnis populiarumas nei konservatorių, reiškia, kad šios dvi partijos apsikeis didžiojo ir mažojo brolio vaidmenimis?

Mokslininkas M. Jastramskis teigia nenorintis prognozuoti, bet sako, kad, pavyzdžiui, Danijoje kaip tik taip ir įvyko.

„Ryškiausias pavyzdys yra Danija. Pas juos liberalai visiškai aplenkė konservatorius ir ten konservatoriams dabar sudėtingas laikotarpis. Bet ten dar yra ir radikali dešinė, ne vien liberalai, todėl tai skirtinga situacija. Bet dalykas tas, kad ten tikrai keitėsi dominuojanti partija dešinėje. Praėjusio amžiaus viduryje liberalams teko pabūti jaunesniuoju partneriu, dabar tai tenka konservatoriams. Lietuvos kontekstas kitas, bet mes turime galvoti, kad konservatorių rinkėjai yra vyresni, antikomunistinio profilio, neigiamai vertinantys Rusijos užsienio politiką, Lietuvos santykius su Rusija. Taip, dalis jaunų žmonių perima tėvų senelių vertybes, bet dalis jų vis tiek balsuos už liberalus“, - svarstė M. Jastramskis.

Mažvydas Jastramskis

Po savivaldos rinkimų buvo manyta, kad nuslūgus optimizmui dėl liberalų, situacija sugrįš į įprastas vėžes. Tačiau reitingai demonstruoja, kad Liberalų sąjūdis išlaiko populiarumą.

„Tam, kad kristų reitingai, turi kažkas atsitikti. Jeigu į reitingus žiūrime visuomenės struktūros požiūriu, tai turime savęs klausti, ar kas nors pakito visuomenėje ar partijų pasiūloje, ar einamojoje politikoje, kad turėtų kas nors keistis reitinguose. Ir aš žiūriu, bet nerandu: nei atsirado nauja partija, nei buvo koks baisus skandalas, nei gyvenimo kokybė tame pačiame Vilniuje pakrito. Tai kodėl turėtų kristi tas liberalų reitingas?“ - klausia politologas.

M. Jastramskis pabrėžia, kad visuomenėje dar yra likę lūkesčio dėl liberalų galimybių, nes tik Vilnius ir keli kiti rajonai realiai gali įvertinti jų darbą – likusi Lietuvos dalis to nemato.

„Aš į Liberalų sąjūdį žiūrėčiau dar nei kaip į valdančią, nei opozicinę partiją“, - sako politologas.

Liberalų sąjūdis nacionaliniame parlamente dirba opozicijoje, tačiau gerai pasirodė savivaldos rinkimuose ir suformavo koalicijas tokiuose miestuose kaip Vilnius ar Klaipėda. M. Jastramskis sako, kad savivaldos rinkimai buvo tas barjeras, kai liberalai pakliuvo į konkurencingų partijų klubą.

Remigijus Šimašius

„Yra grupė rinkėjų, kurie jiems galbūt simpatizavo, bet nebalsuodavo dėl to, kad jie buvo jaunesnysis konservatorių partneris. O dabar matosi, kad jie gali daugiau“, - sakė mokslininkas.

M. Jastramskis pabrėžia, kad apklausos rodo, jog liberalai sugeba pritraukti naujai ateinančius rinkėjus. Kaip rašoma knygoje „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“, pritraukti naujus jaunus rikėjus gana gerai sekėsi Darbo partijai, bet, pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šioje srityje turi bėdų.

„Konservatoriams yra sunku pripažinti viešojoje erdvėje, kad jie pralaimi vieną svarbų mūšį liberalams, tai yra mūšį dėl jaunų žmonių, kurie per paskutinius dešimt metų įgijo teisę balsuoti, kurie galbūt anksčiau nebalsuodavo. Konservatoriai pralaimi dėl šitų žmonių, jie nesugeba jų pritraukti. Liberalai tą sugeba“, - sako M. Jastramskis.

G. Landsbergio išrinkimas kol kas nepasiteisino

Klausiamas, ar tikėjosi konservatorių reitingų pokyčio po to, kai A. Kubilių pakeitė G. Landsbergis, politologas atsakė neigiamai.

Gabrielius Landsbergis

„Akivaizdu, kad lyderio pakeitimas neturėjo jokios įtakos: nei į pliusą, nei į minusą. Pats G. Landsbergis, išskyrus tai, kad jis jaunas, yra visiškai standartinis konservatorių politikas – savo pažiūromis, profiliu, jau nekalbant apie giminystės ryšį su Vytautu Landsbergiu. Nebuvo prielaidų, kodėl reitingas turėtų augti“, - sako mokslininkas ir pabrėžia, kad apklausos atskleidžia, kad tarp kitų europarlamentarų visuomenėje jis nėra labai matomas.

Tačiau M. Jastramskis socialdemokratus, konservatorius ir iš dalies liberalus sako laikantis pirmo krepšelio partijomis, tuo metu „Tvarką ir teisingumą“ bei Darbo partiją – antro pajėgumo lyga.

„Skirtumas tarp tvarkiečių, darbiečių ir socialdemokratų toks, kad santykis tarp to, ką jie žadėjo ir ką jų elektoratas gauna, yra pats nepalankiausias. O kai turi tokias daug žadančias politines programas ir esi valdžioje, tai turi kažką įgyvendinti. Taip, minimali alga kyla, taigi negali sakyti, kad visiškai nieko neįgyvendinama, bet iš kitos pusės lūkesčiai buvo didesni. Žinoma, jie turėtų patekti į parlamentą, „Tvarkai ir teisingumui“ šiek tiek gali padėti, jei leis kandidatuoti R. Paksas“, - sako mokslininkas.

Darbo partijos lyderio pakeitimą į V. Mazuronį politologas įvertino kaip faktorių, kuris kol kas neturėjo poveikio reitingas: „Nei labai pasiteisino, bet blogiau nebuvo“.

A. Butkevičiui neprilygsta niekas

Populiariausiu žmogumi, kuris geriausia tiktų užimti premjero pareigas, ir toliau lieka dabartinis ministras pirmininkas A. Butkevičius. Net 37 proc. respondentų mano, kad šis politikas esamoms pareigoms tinka labiausiai.

Algirdas Butkevičius

Kiti politikai nė iš tolo A. Butkevičiui neprilygsta. Pavyzdžiui, antrasis populiariausias lyderis yra R. Paksas, bet jį ministro pirmininko poste matyti nori vos 6 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi liberalas E. Masiulis (4,6 proc.), taip pat liberalas Antanas Guoga (4,4 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (4,2 proc.), socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė (4 proc.), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (3,1 proc.), Darbo partijos pirmininkas V. Mazuronis (2,6 proc.), konservatorius Andrius Kubilius (2,3 proc.), verslininkas, Valstiečių ir žaliųjų pirmininkas Ramūnas Karbauskis (2,1 proc.).

Vyriausybės veiklą vertina neigiamai

Nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo, Vyriausybės veikla vertinama daugiau ar mažiau neigiamai. Rugpjūčio mėnesį teigiamai ministrų kabineto veiklą įvertino vos 3,8 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 36,3 proc.

Neigiamai A. Butkevičiaus kabineto darbą vertino 17,5 proc. respondentų, greičiau neigiamai – 32,8 proc.

Dar 9,6 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2015 metų rugpjčio 22-31 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.