Tačiau mitinge buvo ir tokių, kurie susirinko visai ne dėl Socialinio modelio ir kurie neturi nieko bendra su profsąjungomis, tą rodė jų kalbos ir lozungai. Protesto akcija pasinaudojo radikalai, nepraleidžiantys progos kelti triukšmą ir burnoti prieš valdžią ir jos vykdomą politiką. Tiesa, profsąjungų vadovai mėgino atsikratyti tokių svečių. Protesto akciją organizavusios „Solidarumo“ profesinė sąjunga ir Profesinių sąjungų konfederacija pasipriešino, kad prie Seimo rūmų drauge su jais mitinguotų ir skandalIngasis Socialistinis liaudies frontas. Jam Vilniaus savivaldybė siūlė mitinguoti kitu laiku arba kitoje vietoje.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad jau pasimokė iš 2009 sausio 16 d. riaušių, kai valdžia vienu metu leido mitinguoti profesinėms sąjungoms ir „Socialistiniam liaudies frontui“.
„2009 metais jie mums tą mitingą truputėlį sugadino ir kai buvo kalba apie jų dalyvavimą, tą bendrą mitingą, mes aiškiai savivaldybei pasakėm, kad mes nenorėtumėm. Yra taikus mitingas tai yra galimybė žmonėms išsakyti savo poziciją“, – sako A. Černiauskas.
Tačiau organizatorių nepageidaujamo „Fronto“ atstovai atėjo. Štai tarp mitinguojančių buvusio partijos lyderio Algirdo Paleckio įpėdinis Edikas Jagelavičius ir jo pavaduotojas Jonas Kovalskis. E. Jagelavičius tikina, kad „Frontas“ bendradarbiauja su profesine sąjunga „Sandrauga“. Šios vadovas Kęstutis Juknis dalyvauja „Fronto“ sąskrydžiuose, jis pakvietė į šį mitingą.
„Jis atvažiavo, nušvietė mūsų partiečius ką veikia profsąjungos. Žodžiu, papasakojo daugiau, kad žmonės žinotų. Ta prasme, draugas Juknis pakvietė mus dalyvauti profesinių sąjungų mitinge.Mes pasakėme, kad būtinai atvyksime ir sudalyvausime“, – tvirtina E. Jagelavičius.
Kitas Fronto lyderis tikina, kad ieškoma ryšiųų ir su kitomis profesinėmis sąjungomis, tačiau bendradarbiavimas vyksta tik su „Sandrauga“.
„Socialistinio liaudies fronto“ vicepirmininkas tvirtina, kad „Černiausko taip vadinami centrai nuo mūsų traukiasi, nes jie ko gero, nomenklatūriniai žmonės, tačiau su kai kuriom profsąjungom palaikom ryšį.“ Jo teigimu, ryšiai palaikomi su profsąjunga „Sandrauga“, tačiau „Sandraugos“ lyderis šių ryšių išsigynė.
„Aš nežinau, kas ką kviečia, ir negaliu jums į tuos klausimus atsakyti. Man nėra reikalo aiškintis, kad jūra yra prie Palangos“, – sako K. Juknis.
Tačiau nuotraukuose, kuriose užfiksuoti „Socialistinio liaudies“ fronto sąskrydžio, vykusio rugpjūčio pirmąją Geibonių kaime, dalyviai, matomas ir K. Juknis, kuris yra ir partijos „Profesinių sąjungų centras“ lyderis. Belieka spėlioti, kad pastaruoju metu jo griežta retorika dėl vyriausybės planų liberalizuoti Darbo kodeksą, kalbos apie neramumus visoje Lietuvoje sietinos su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Ne, nesibaigs, mes rugsėjo 15 d. visos nepriklausomos profesinės sąjungos renkasi Kaune galimos priemonės ir prie seimo narių namų ir galimos priemonės partijų būstinių“, – sako K. Juknis.
Prie „Sandraugos“ prisišlieję frontininkai paprastai veikia išvien su kitais radikalais. Daugelis šių veikėjų ne pirmus metus yra Saugumo departamento pateikiamų ataskaitų herojai. Ketvirtadienį leidimą piketuoti gavęs „Kovotojų už Lietuvą“ partijos pirmininkas, geriau žinomas kaip ubagų karalius, Vytautas Šustauskas vėl sukvietė senąją gvardiją. Akciją atidžiai sekė ir filmavo žmogaus teisių centro ekspeertu prisistatantis Karlis Bilanas.
„Nepriklausomą žmogaus teisių stebėjimo centrą“ išlaiko Rusijos „Tėvynainių paramos ir gynimo fondas“.
Čia pat pasilypėjęs nacionaldarbininkas Žilvinas Razminas trankiai ragina vaduoti Lietuvą nuo Vakarų okupantų. Su šia retorika nesutinkančius Vytautas Šustauskas auklėja kumščiais. Marginalų mitingėlyje sukiojasi ir mūsų kalbintas Giedrius Grabauskas. Jis it žmogus orkestras, geba vienu metu pūsti kelias dūdas, yra net kelių Kremliui draugiškų organizacijų narys: atstovauja Algirdo Paleckio vadovaujamai „Lietuvai be nacizmo“, mistiniam „Vyčiui“, yra vienas iš Socialistinio liaudies fronto lyderių.
„Mes už darbo žmonių valdžią, prieš kapitalistų savivalę prieš karinės isterijos kurstymą, už taiką“, – tikina G. Grabauskas.
Šios demagogijos Grabauskas greičiausiai semiasi Rusijoje ar dar kur kitur. Grabauskas dalyvavo ir Jaunosios Eurazijos forume, kur paskaitas skaitė vienas žymiausių Rusijos informacinių karų ekspertų Igoris Panarinas bei Putino ideologas Aleksandras Duginas.
Josifo Stalino garbintojas iš sambūrio „Būkim vieningi“ atrado naują grėsmę Lietuvai.
„Lietuva yra naikinama visokiais būdais: ekonominiu, kariniu būdu žmonės išvaromi į užsienį, mums atvežami emigrantai iš arabų šalių. Tai čia praktiškai vyksta genocidas“, – sako Olegas Titarenka.
Jis – rusiškai vadintos akcijos „Chevron von“ aktyvistas, dėl skalūnų siuntė laiškus Rusijos prezidentui V. Putinui, dabar nuolatinis akcijų prieš NATO dalyvis. Iš šių veikėjų lūpų ėmė lietis ksenofobiškos kalbos. Politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas sako, kad dabar labai palanki dirvaa žmonių galvosee sėti neapykantos sėklą.
„Įdomiausia, kad jie atėję rėkia ne apie darbo kodeksą, bet apie jie ima rėkti apie NATO, apie tai, kad Lietuva kaip ir okupuojama. Čia yra puiki dirva skleisti tokiom idėjom. Jeigu žmogus kritiškai nusiteikęs, neanalizuoja kas jam sakoma, jam į sąmonę yra įskiepijama tiesiog. Šitas mažas „čipukas“, kad NATO yra okupantai. Jeigu čia yra NATO skydas, tai to NATO skydo nereikia, kad kažkas kitas mus paglobotų. Aš nesakau, kad žmonės neturi reikšti savo kritinės nuomonės, ir čia aš dar mesčiau akmenėlį ir į valdžios daržą, kad jinai rengdama tokį svarbų dokumentą kaip socialinio modelio keitimas turėtų daugiau išaiškinti visuomenei kas jame yra parašyta“, – teigia R. Bogdanas.