Kas ir belieka, kai šalies BVP antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi 4,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Rublio kursas krenta, naftos kainos žemos, vartotojai bijo atidaryti piniginę, o Vakarų įvestos sankcijos nukirto bambagyslę nuo tarptautinių kapitalo rinkų. Visos šios priežastys prisideda prie gilėjančios ekonominės krizės Rusijoje.
Nieko naujo
„Financial Times“ apžvalgininkas Martinas Wolfas Rusiją vadina pavojingiausia mūsų kaimyne.
„Vakarai patys iš dalies dėl to kalti, nes nesugebėjo 1990-aisiais jai suteikti būtinos pagalbos. Vietoje to, jų dėmesys buvo sutelktas į tai, kas sumokės sovietų skolas. Negana to, jie tylėjo, kol Rusijos turtas buvo graibstomas prie jo prieigą turėjusios mažumos“, – paaiškina jis.
M. Wolfas pabrėžia, jog Rusija šiandien jaučiasi tartum būtų istorijos auka ir atmeta Vakarų vertybes. Ji taip pat galvoja, kad yra pakankamai stipri ir gali veikti, o prezidentas Vladimiras Putinas šiomis emocijomis naudojasi siekdamas išlikti valdžioje.
„Būtent tai turime įsisąmoninti prieš pasirinkdami pagalbos priemones Ukrainai. Ar tai būtų tolesnės sankcijos, ekonominė bei karinė pagalba – visos jos turi rizikų“, – teigia britų ekonomikos analitikas.
Savo ruožtu JAV ekonomistas Paulas Krugmanas pabrėžia, kad ekonominės problemos, su kuriomis susiduria Rusija, nėra nieko naujo.
„Kaip jau supratome, Rusija ypač pažeidžiama finansų krizių. Šis pažeidžiamumas turi labai daug bendro su V. Putino režimu“, – „The New York Times“ rašo jis.
P. Krugmanas paaiškina, kad V. Putino Rusija yra kleptokratija, kur valdžiai lojalumą parodę asmenys gauna prieigą prie valstybės lėšų.
„Visa tai atrodė tvaru, kol naftos kainos buvo didelės. Tačiau dabar burbulas yra sprogęs, ir ta korupcija, kuri anksčiau palaikė V. Putino režimą, tapo labai didele problema“, – teigia ekonomistas.
Jis priduria, kad dėl savo požiūrio į Vakarus Rusija negali tikėtis pagalbos, pavyzdžiui, iš Tarptautinio valiutos fondo, todėl bandys kaip nors išsigelbėti pati.
Nafta, nafta, nafta
Dar prieš dvejus metus Rusijos energetikos sektorius sukurdavo trečdalį viso šalies BVP. Šiandien ši dalis sumažėjusi iki ketvirtadalio.
Naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių eksportas sudaro beveik 70 proc. visos Rusijos prekybos, iš kurios gaunama pusė šalies biudžeto pajamų.
Dėl to nekeista, kad nukritus naftos kainoms, prognozuojama, kad Rusijos ekonomika šiemet susitrauks 3,5 proc.
Ekonomistas Edwardas Yardeni paskaičiavo, kad per pastaruosius metus maždaug 40 proc. sumažėjusios žaliavos kainos viso pasaulio vartotojams leido sutaupyti 1,5 trln. JAV dolerių.
Žinoma, naftą eksportuojančių šalių, tokių kaip Nigerija, Venesuela, Rusija ar Iranas, tokie skaičiai tikrai nedžiugina. Juolab, kad Pasaulio bankas prognozuoja, jog kitąmet kainos smuks dar 10 dolerių už barelį ir gali nebesiekti 40 dolerių.
Kam skaudės labiausiai
Rusų ekonomistas Michailas Dmitrijevas sako, kad kol Rusija kovojo su 2008 metų krize, pasaulis spėjo pasikeisti, todėl Rusija nebegali konkuruoti su kitoms valstybėmis.
Jo teigimu, dabartinė krizė skaudžiausiai smogs toms visuomenės grupėms, kurios labiausiai įpratusios prie importuojamų prekių.
„Vidurinioji klasė nukentės labiausiai, nes jie keliauja po užsienį, važiuoja užsienietiškais automobiliais, nešioja užsienietiškus drabužius ir perka užsienietišką buitinę techniką, – RBK aiškino M. Dmitrijevas. – O kaip elgsis Rusijos elitas? Dabartinis elitas labai priklausomas nuo valdžios, todėl jo reiškiama nuomonė priklausys nuo to, kokia bus valdžios pozicija.“
Kitas rusų ekonomistas Sergejus Aleksašenko aiškina, kad dėl krizės Rusijos ekonomika buvo nublokšta septynerius metus atgal, ir tai dar ne pabaiga.
„Yra dvi naujienos: gera ir bloga. Geroji naujiena, kad birželį šalies biudžetas įgyvendintas su 0,9 proc. BVP pertekliumi. Reikia pripažinti, kad finansų ministerija ne tik gerai kontroliuoja savo išlaidas, bet ir išmoko vengti staigių biudžeto lėšų švaistymų. Blogoji naujiena, kad pajamos iš naftos ir dujų antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo dar 7,5 proc.“, – savo skiltyje tinklapyje „Open Russia“ rašo ekonomistas.
