Vilnietė Irena (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) į DELFI nesikreipė norėdama sulaukti gailesčio, neprašo, kad kas skolas sumokėtų už ją. Sunku jai tik viena – suprasti, kaip valstybės įgalioti asmenys gali sau leisti taip elgtis?
Savo ruožtu su šia šeima bendraujantis antstolis Vytautas Mitkus patikino, kad įstatymai lygūs visiems, tačiau informavo, kad išeičių iš šios situacijos yra.
Plaukų dažymas baigėsi kruvinomis muštynėmis
„Mano vyras norėjo, kad kaimyno sugyventinė jam nudažytų plaukus, šaknys po praėjusio dažymo jau buvo ataugusios, bet jie su kaimynu vienas kitą ten kažkaip pradėjo vaišinti alkoholiu. Vienas išgėrė, kitas išgėrė, vyras pasakojo, kad kaimynas nei iš šio nei iš to pradėjo jį lupti. Puolė tiesiog. Vyras, žinoma, gynėsi. Jis su savimi turėjo medžioklinį peilį, buvo atsinešęs parodyti. Na, ištraukė jį ir sako: „Atsiknisk“. Vėliau man sakė, kad nenorėjo jo mušti, galvojo, išsigąs peilio ir pasitrauks, bet šis pasielgė priešingai – puolė mano vyrą su kumščiu ir užšoko tiesiai ant peilio. Vyras sakė, kad nespėjo net sureaguoti, bet liko kaltas“, – pasakoja moteris.
Apgailėtina galinti pasirodyti situacija Irenos šeimai užtraukė tikrą nelaimių šleifą. „Panaudota per didelė jėga ginantis“, – taip atrodė kaltinimas, po kurio jos vyras metams įkalintas Pravieniškių pataisos namuose, o minėtam kaimynui buvo atlikta operacija, kurios išlaidas jie turi padengti. Suma – 3701,74 eurų.
„Tas kaimynas dabar net neprisimena, kaip ten viskas iš tiesų buvo, nes buvo labai girtas. Sako: „Tu mane su peiliu, o aš tau daviau vieną ar du kartus“, bet mano vyro kūne buvo rasta daugiau nei 10 sumušimų“, – širdį liejo moteris.
Kaimynai kėlė įtarimą nuo pat pradžių
Skaudu jai ir dėl teisėsaugos pareigūnų darbo. Irenos teigimu, netinkamai elgėsi ir į įvykio vietą iškvieti policininkai, ir bylą nagrinėję asmenys.
„Vietoje to, kad atvažiuotų iš karto, nufotografuotų butą ir visą kitą, jie nuvežė tą kaimyną į ligoninę. Tuo metu sugyventinė išplovė visus peilius, butą. Praktiškai, jei mano vyras nebūtų prisidavęs, jis pats prisistatė policijos pareigūnams, nieko nebūtų buvę, nes nebuvo jokių įrodymų. Net teisme girdėjome tokias frazes kaip „mūsų nuomone“, „įtariame“, tačiau galiausiai ta jų nuomonė buvo pateikta kaip faktai“, – pasakojo Irena.
Ji atviravo – dar vykstant tyrimui nuolat susidurdavo su kaimynų teroru. Šie ją ir jos vyrą persekiodavo, neleisdavo ramiai praeiti pro šalį, reikalavo pinigų.
„Į butą, kuriame šiuo metu gyvenu, iš pradžių persikėliau viena. Su vyru buvome laikinai išsiskyrę. Tuo metu kaimynų net nepažinojau, bet kai susitaikėme, vyrai kažkaip susipažino. Vėliau ir aš ėmiau bendrauti su kaimynais, kiti man iš pat pradžių sakė, kad tą vyrą labai gerai pažįsta, kad jis iš niekur nieko gali duoti į liūlį, kai kurie jo iš viso bijojo, pasirodė, kad tokia ir tiesa. Po šio įvykio jis su sugyventine ėmė elgtis kaip vaikai, persekiojo, galėdavo sceną ir viduryje parduotuvės iškelti“, – apgailestavo moteris.
Ji atvira – kantrybė jau trūko, tad kai tik iš Pravieniškių grįš vyras, jie iš šio būsto išsikraustys.
Skola išaugo 521 eurų
Šiuo metu motinystės atostogose esanti Irena su kūdikiu pragyvena iš motinystės pašalpos. Kadangi jos vyras yra įkalinimo įstaigoje, darbo taip pat neturi. Be to, sužinojęs apie muštynes darbdavys jį atleido, tad neturės ir kur grįžti. Dėl šių priežasčių sumokėti skolą už kaimyno gydymo išlaidas artimiausiu metu Irenai atrodo neįveikiama užduotis.
„Prašėme mokėjimus atidėti, bet sakė, jau per vėlu. Teismas visus dokumentus iš karto perdavė antstoliams, bet mano vyras juk negalėjo susisiekti su Valstybinėmis ligonių kasomis, kurioms yra skolingas. Man tai labai keista – negi jie nežinojo, kad jis sės?“, – retoriškai klausė moteris.
Maža to, skola prieš porą mėnesių dar labiau išaugo. Irena pasakojo pati nesupratusi, kodėl priskaičiuota papildoma 521 eurų suma. Dabar jų šeimos skola siekia 4222,74 eurus.
„Birželio 16 dieną gavau paskutinį laišką iš antstolių, žiūriu, priskaičiuota papildoma suma. Esą antstolių darbas kainavo 32 eurus, o pritaikius kažkokį indeksą (rašoma, kad 137,3 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą) atlygis antstoliui – 444, 21 eurai. Iš viso skola dabar išaugo dar 521 eurais. Jei kas mėnesį po tiek prisidės, kaip sumokėti ją žmogui, kuris vos daugiau nei 300 eurų uždirba? Be to ten ir išlaidos tokios jau nurodytos... Pavyzdžiui, už kopiją – 1,20 euras. Nesuprantu, iš kur tokios kainos“, – sielojosi moteris.
Atidėti skolos mokėjimą nesutinka
Ji tikina kalbėjusi su Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovais, kurie moteriai papasakojo, kad skolą galima išskaidyti. Pavyzdžiui, penkerius metus kas mėnesį mokėti po maždaug 60 eurų. Tačiau, jų šeimos byla iš karto buvo perduota teismui, o šie ją perdavė antstoliams, tad susitarti dėl tokių sąlygų – jau per vėlu.
„Antstolių laišką mes gavome praėjus mėnesiui po to, kai vyras buvo įkalintas. Jame skola jau buvo išaugusi 118 eurų. Ar taip elgtis sąžininga? Iki tol net nežinojome, kad esame paduoti antstoliams. Kodėl jie mūsų neinformavo tą pačią dieną“, – šie klausimai moters galvoje sukasi iki šiol.
Maža to, vasario mėnesį perduotame dokumente parašyta, kad skolingas asmuo kviečiamas atvykti pas antstolį.
„Aš jiems skambinu ir sakau: „Tai kaip jis atvyks? Jis yra tokioje įstaigoje, kur negali išeiti, negali mokėti. Jei jis ten dirbs, daugiausiai 30 eurų per mėnesį uždirbs, kaip jis atiduos skolą, jei ji per mėnesį jau paaugo 118 eurų? Neįmanoma mokėti“. Paprašiau, kad palauktų, kol grįš, susiras darbą, tuomet galėsime ir atsilyginti, tačiau jie man atsakė, kad nuo atsakomybės, nesvarbu, kad asmuo sėdi įkalinimo įstaigoje, niekas neatleidžia. Dar ir paaiškino, kad skolos kaupiasi ir tiems, kurie kalėjimuose sėdi dar ilgiau. Man tai labai keista – yra ir lieka ta skola, augti ji galėtų pradėti, kai asmuo grįžta iš įkalinimo įstaigos ir piktybiškai nenori mokėti, o ne kai neturi tam galimybių“, – įsitikinusi pašnekovė.
Apie gyvenimą kalėjime nieko nepasakoja: geriau tau to nežinoti
Irena patikino, kad darbo jos vyras tikrai nebijo. Ir išėjus iš įkalinimo įstaigos pirmasis jo noras – rasti darbą ir išvaduoti šeimą nuo skolų. Tik vėliau jis svarsto pradėti ieškoti teisybės.
„Nežinau, kaip mano vyras jaučiasi šiuo metu. Jis man pasakė, kad geriau nežinoti, kaip jis ten, nenori nieko pasakoti, kaip ten kas yra. Net kai susitinkame per pasimatymus, jis bijo, gal ten tuose kambariuose kokių pasiklausymo aparatų yra. Pasakojo tik, kad maisto trūksta, šiek tiek neprivalgo, o atvežti nieko negali, reikia viską pirkti vietoje. Mane irgi kiekvieną kartą kruopščiai tikrina, iš pasimatymo jis net saldainio negali parsinešti“, – piktinosi moteris.
Todėl jai kartu su anyta tenka išlaikyti ir savo sutuoktinį.
Išeičių yra
Savo ruožtu su šiuo vyru dirbantis antstolis Vytautas Mitkus DELFI sakė, kad ne visa skolininko žmonos papasakota istorija yra tiesa.
„Norėčiau informuoti, kad skola neauga kiekvieną mėnesį, kadangi pirmiausia skolininkui nėra priteistos palūkanos, o visų antra, antstolio vykdymo išlaidos padidėjo tik vieną vienintelį kartą, kai skolininkas nesusimokėjo skolos per raginimo terminą. Tada antstolis atliko būtinus priverstinius vykdymo veiksmus, tokius kaip sąskaitų areštai ir t.t., kurie dažniausia atliekami vieną kartą vykdomojoje byloje ir nuo šių veiksmų atlikimo antstolis paskaičiuoja vykdymo išlaidas, kurios yra nustatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir patvirtintos Teisingumo ministerijos. Antstolis negali nusižengti teisės aktams, ar skirtingai aiškinti teisės aktus ir kaip pavyzdys, vienus skolininkus atleisti nuo priverstinių vykdymo veiksmų, o kitus ne, nes kaip žinome, įstatymai visiems yra vienodi", – informavo jis.
Pasak antstolio, šioje situacijoje, tiek skolininkas, tiek ir skolininko žmona gali mokėti skolą dalimis. Jis taip pat užtikrino, kad jų skola tikrai nebeauga.
„Dabar tiesiog reikia atvykti į mūsų kontorą ir parašyti prašymą, arba atsiųsti jį kitais kanalais kaip elektroninis paštas“, – sakė antstolis.