Net neabejojome, kad po geltonos, žalios ir raudonos spalvų šiferiu uždengtu stogu gyvena lietuviai, todėl iškart sustojome ir tekini puolėme į tą pusę.

Prie namo tvoros mus pasitiko keli garsiai lojantys šunys ir šeimininkas – iš nuostabos akis pastatęs rusas.

„Kokia dar Lietuvos vėliava, jomajo. Taigi čia mūsų trispalvė, tik neradau balto šiferio, tai panaudojau geltoną. Ar per vidurį žalia? Ne, čia tokia labiau žalsvai mėlyna“, – teisinosi spalvotą stogą sukalęs Jurijus.

Prižiūri vienintelę likusią lietuvę

Tačiau tuo anekdotą primenanti istorija nesibaigė. Pasirodo, Bolšežilkino kaime viena lietuvė vis dar gyvena, o ją prižiūri Jurijaus žmona Alė.

Aldona ir Alė
1936 metais Gegužinės kaime Kaišiadorių rajone gimusi Aldona (mergautinė pavardė Anuprevičiūtė) į Sibirą buvo ištremta, kai jai buvo 4-eri metai.

Šiandien jai jau beveik 80 ir ji jau proprosenelė – prieš kelis mėnesius Aldonos proanūkiui gimė dukrelė. Tačiau lietuvių kalbą jau gerokai primiršusios sibirietės gyvenimas nebuvo lengvas: teko palaidoti abu savo sūnus.

„Čia kažkoks ženklas, jei mane suradote pagal Jurijaus vėliavą“, – žegnojosi Aldona.


Lietuvė pasakojo, kad ištekėjo būdama 17-os metų už vietinio 9-eriais metais vyresnio ruso vardu Leonidas. „Dar vaikas buvau, nieko nesupratau, o jis mane pirmą kartą darbe pamatė ir viskas – pradėjome draugauti. Labai geras žmogus buvo, be jo tikrai būčiau pražuvusi čia“, – pasakojo ji.

Savo kaimynę Alę Aldona vadina seserimi: „Kartu užaugome, o dabar ji mane prižiūri, visko parneša, padeda“, – kalbėjo sunkiai vaikštanti moteris.

Lietuvė labai džiaugėsi pas ja užsukusiais tautiečiais ir sakė, kad tuoj pat paskambins visiems pažįstamiems ir viską papasakos.

Aplankė 10 kapinių

Su Aldona Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ir bendrijos „Lemtis“ narių ekspedicija susipažino iškart po paskutinių – dešimtųjų – savo aplankytų Lietuvos tremtinių kapinių.

Kelionės pradžioje tikrai nesitikėjome, kad pavyks padaryti tiek daug, bet geras ūpas ir pasiryžimas padėjo įveikti net ir sunkiausius iššūkius.

Paskutinėmis ekspedicijos dienomis septyni ekspedicijos dalyviai Gintautas Alekna, Gražina Žukauskienė, Stasys Dambrauskas, Ingrida Jazbutytė, Vytautas Kekys ir Martynas Klemenis ir DELFI reporteris sutvarkė ir atstatė kryžius Sibiro Usolės, Taljanų ir Bolšežilkino kapinėse.

Visos bendrai jos turi apie 100 lietuvių kapų. Tiesa, Bolšežilkine nemažai jų yra jau nebe tremtinių, o naujesni.

Sibiro Usolės kapinės šiandien virtusios parku: daug šiukšlių ir neprižiūrėtų ar net suniokotų kryžių, takeliais laksto vaikai. Čia palaidota ir Lietuvos prezidento Antano Smetonos motina, brolis su šeima.

Prieš tai dar aplankytos Talnikų, Kurtujaus, Griševo, Novostroikos, centrinio Chazano, Zimos ir Uchtujaus kapinės. Jose bendrai suskaičiuota beveik 300 lietuvių kapų.

Į Sibirą iš viso buvo ištremta apie 130 tūkst. lietuvių. Tikslaus tremtyje mirusių ir palaidotų žmonių skaičiaus nėra. G. Alekna skaičiuoja, kad jų galėtų būti apie 8 proc. nuo visų tremtinių.

Šeši ekspedicijos nariai jau artimiausiu metu grįš į Lietuvą, tačiau G. Aleknos kelionės dar nesibaigia. Jis lieka Rusijoje ir tęs savo ekspediciją po Lietuvos tremtinių kapus.