Po svaiginančio šuolio – reitingų smūgis

Prieš mėnesį rekordinį 16 proc. reitingą pasiekęs Liberalų sąjūdis liepą sulaukė spyrio į užpakalį: jo populiarumas sumenko 3,1 proc. – tiek, kiek tokiose apklausose galima paklaida.

Tai rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa.

Pasak politologo Mažvydo Jastramskio, lyginant tik du mėnesius sudėtinga pasakyti, ar tai atsitiktinis svyravimas, ar susijęs su tendencijomis. Tuo metu Lauras Bielinis rėžia aštriau: sumenkę reitingai – liberalų neveiklumo pasekmė.

Kam šypsosi sėkmė

Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų valdančioji Socialdemokratų partija. Už ją savo balsus atiduotų 20,1 proc. respondentų. Lyginant su birželiu, socialdemokratų populiarumas praktiškai nepakito.

Kaip ir prieš mėnesį, antroje vietoje žengia Liberalų sąjūdis, kurio reitingai šiuo metu siekia 12,9 proc. Palyginti su birželiu, liberalų populiarumas sumenko 3,1 proc.

Trečioje vietoje lieka Tėvynės Sajunga-Lietuvos krikščionys demokratai (9,3 proc.). „Tvarkos ir teisingumo” bei Darbo partijų reitingas siekia 7,8 proc. Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, kitos partijos nustatyto 5 proc. barjero neperžengtų ir pagal daugiamandatę sistemą į Seimą nepatektų.

Rinkėjai ir toliau deklaruoja palankumą premjerui Algirdui Butkevičiui. Klausiami, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti Ministro Pirmininko pareigas, 35,2 proc. apklaustųjų nurodė A. Butkevičių. Antroje ir trečioje vietoje žengia liberalai Antanas Guoga ir Eligijus Masiulis – juos premjero poste norėtų matyti po 4,7 proc. apklaustųjų.

Į sąrašą įtraukti P. Auštrevičius, V. Andriukaitis, Z. Balčytis, L. Balsys, J. Bernatonis, Š. Birutis, E. Gustas, V. Baltraitienė, G. Kirkilas, R. Kuodis, Gabrielius Landsbergis, L. Linkevičius, Rokas Masiulis, J. Olekas, A. Pabedinskienė, A. Paulauskas, A.Pitrėnienė, A. Saudargas, R. Sinkevičius, S.Skvernelis, R. Šadžius, R. Šalaševičiūtė, I. Šimonytė, V. Tomaševskij, V. Ušackas, V. Vasiliauskas bei A. Zuokas surinko 2 proc. ir mažiau balsų.

Ryškesnių pokyčių nematyti ir Vyriausybės veiklos vertinime: 33,9 proc. nurodo jos veiklą vertinantys teigiamai, 39,4 – greičiau neigiamai. Neigiamai ministrų kabineto veiklą nurodė vertinantys 19,2 proc. apklaustųjų.

Politologas: spręsti apie kritimą dar anksti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis aiškina, kad jei liberalų reitingas birželį siekė 16 proc., tai, atsižvelgiant į paklaidą, realus populiarumas buvo 14-18 proc.

„Liepą reitingas siekia 13 proc., lyg ir yra kritimas, bet turime suprasti, kad tai apytikslis skaičius, tad realiai populiarumas yra 11-15 proc. Lyginant du mėnesius labai sudėtinga pasakyti, ar tai atsitiktinis svyravimas, ar susijęs su kažkokiomis tendencijomis, liberalų ir jų kritikų veikla“, – aiškina M. Jastramskis.

Politologas atkreipia dėmesį, kad liberalams priklauso svarbi Vilniaus mero pareigybė. Dabar į liberalus Vilniuje žiūrima ne kaip į opoziciją, o kaip į valdančiuosius, tad žmonės partiją vertina gerokai kritiškiau.

„Nesakyčiau, kad buvo koks didžiulis skandalas, bet yra ir žiniasklaidoje, ir iš liberalų kritikų nuolatos bandoma iškelti, kas padaryta ne taip. Vienas izoliuotas atvejis, kaip, pavyzdžiui, Marko Adamo Haroldo istorija ar R. Šimašiaus laiškų paviešinimas, nesudarytų kažkokio rimtesnio dalyko, tačiau kai tai kartojasi, apie tai nuolatos kalbama, jau gali atsirasti negatyvus įvaizdžio šleifas – kad kažkas nėra gerai ir iki galo valdžioje nesusitvarkoma“, – svarsto M. Jastramskis.

L. Bielinis įvardijo silpniausią liberalų vietą: R. Šimašius

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis liberalų situaciją vertina kritiškau: „Manau, tai liberalų neveiklumo pasekmė“.

L. Bielinio nuomone, per rinkimus liberalai efektyviai panaudojo rinkiminį potencialą ir rinkėjai balsavo daug lūkesčių sutelkdami į naujus merus. Ypač daug vilčių sudėta į Vilniaus merą Remigijų Šimašių. „Šiandien mes matome, kad, ypač Vilniaus mero veikloje, labai daug stabdžių, daug problemų, kylančių dėl įmonių uždarymo ir jokio ryškaus efektingo poslinkio į progresą nematyti. R. Šimašiaus negebėjimas ar nesugebėjimas dinamizuoti liberalų ir Vilniuje atsiliepia visam liberalų flangui, rinkėjai tokiu būdu žiūri į liberalus jau atsargiau“, – sako politologas.

Pasak L. Bielinio, jei ir toliau taip tęsis, greičiausiai liberalai per rinkimus nesurinks tokių procentų, kokius gavo savivaldos rinkimuose. Jie gali grįžti į rėmus, kuriuose buvo prieš keletą rinkiminių sezonų. „Aišku savaime, jie stengiasi ir, manyčiau, R. Šimašius bei jo partija puikiai supranta, kad R. Šimašius partijoje yra silpniausia grandis. Tačiau taip pat turime suprasti, kad liberalai Vilniuje šiandien yra visų likusiųjų partijų taikinys“, – kalbėjo VDU profesorius.

Taigi, sako jis, visos politinės jėgos, esančios su liberalais koalicijoje ir ne, veiks, kad liberalai nepasiektų pozityvių rezultatų.

Pradeda lįsti jaunatviniai spuogai

„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas atkreipia dėmesį, kad 3 proc. skirtumas yra statistiškai reikšmingas – didesnis nei galima paklaida.

„Šiandien Liberalų sąjūdis tokioje būklėje, kai pagavęs sniego gniūžtę pastebimai didina savo elektoratą. Jis daug metų stagnavo, o dabar pradėjo pakankamai didėti. Kai atsiranda kiekybinis didėjimas, didžiausiu iššūkiu vadovybei tampa suvaldyti ganėtinai greitą augimą“, – aiškina I. Zokas.

Sociologo teigimu, partija, einanti ant bangos, ima traukti daug įvairių žmonių, tarp jų ir valdžios skonį jaučiančių prisiplakėlių. Tada ir esantys partijoje ima elgtis kitaip. „Matyt, tokių skandalų kaip Vilniaus taryboje su M. A. Haroldu, liberalo Pauliaus Ulecko
pasisakymas – daugės. Panašu, kad vadovybė bandė juos viešojoje erdvėje griežtai ir kategoriškai suvaldyti, to nepaliko savieigai“, – sako I. Zokas.

I. Zokas nemano, kad liberalų partijos reitingai trauksis – tai tam tikras krestelėjimas, kada partijos vadovybė turi suvaldyti bet kuriai augančiai organizacijai neišvengiamus procesus. „Matyt, tam tikri skandaliukai, kaip ir žmogaus paauglystėje jaunatviniai spuogai, neišvengiami. Liberalams atėjo paauglystė ir tie spuogiukai padeda lįsti, matyt, skandaliukų bus“, – svarstė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko 2015 metų liepos 17-25 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!